33-ejų Matas Gudauskis, prieš ketverius su puse metų netekęs abiejų rankų, kai jį paveikė aukštosios įtampos elektros srovė, pagaliau turi bioninį protezą. Juo naudodamasis jaunas vyras nebesijaučia toks bejėgis.

Neseniai kaišiadoriškis M.Gudauskis grįžo iš Austrijos, kur pernai birželį jam buvo atlikta dešinės rankos operacija, o dabar ir pritvirtintas modernus protezas. Visa tai kainavo beveik 300 tūkst. eurų – tokią sumą nelaimės ištiktam vyrui paaukojo Lietuvos žmonės.

Bioninio protezo teko laukti labai ilgai – M.Gudauskis nuvyko į Vienos medicinos universiteto kliniką iškart, kai jo sąskaitoje buvo pakankamai žmonių paaukotų pinigų dešinės rankos operacijai. O vėliau pavyko surinkti ir vienam bioniniam protezui reikalingą sumą.

M.Gudauskio svajonė – įgyti ir kairės rankos bioninį protezą. Vyriškio manymu, tai turėtų kompensuoti buvusi darbovietė, nes rankų jis neteko darbe ne dėl savo kaltės.

[[ge:lrytas:lrytas:23521568]][[ge:lrytas:lrytas:19284852]]

Tačiau nei bendrovė „Fima“, nei darbams tąkart vadovavęs specialistas kaltės nepripažįsta, todėl teko kreiptis į teismą. Bylinėjimasis vyksta jau trečius metus.

Nelaimė nutiko 2019 metų rugpjūčio 25-ąją. Vienas kartu dirbęs vyras žuvo iškart, o Matas neteko abiejų rankų, buvo pažeisti vidaus organai. Net medikai stebėjosi, kad patyręs tiek baisių sužalojimų vyras liko gyvas.

Pusę metų praleidęs ligoninėje ir reabilitacijos įstaigose, atlaikęs daugybę operacijų vėliau didžiąją savo laiko dalį jis turėjo leisti tik namuose.

„Tai, ko siekiau ir laukiau daugiau nei ketverius metus, pagaliau tapo realybe. Turiu bioninę ranką, džiaugiuosi ir galiu planuoti kitokią ateitį. O gal pavyks įgyti ir kairės rankos protezą“, – „Lietuvos rytui“ sakė optimizmo nestokojantis M.Gudauskis.

– Kodėl taip ilgai užtruko implanto ir protezo gamyba?

– Nuo pat pradžių bendravau su Vienos klinikos profesoriumi Oskaru Aszmannu. Pernai birželį jis man atliko dar vieną operaciją – į du dešinės rankos kaulus įsriegė titano implantus, prie kurių vėliau buvo pritvirtintas bioninis protezas. Jis buvo gaminamas specialiai man Švedijoje.

Implantų gamyba užtruko, nes juos reikėjo pritaikyti būtent mano sudėtingam atvejui.

Su švedais bendravau vaizdo konferencijos būdu. Jie ne tik žinojo, bet ir akivaizdžiai pamatė, kokia mano situacija.

Vienos klinikoje aš buvau pirmas pacientas, kuriam buvo atlikta tokia operacija, – implantai įsriegti į abu rankos kaulus – alkūnkaulį ir stipinkaulį.

– Kaip jaučiatės dabar, ar jau išmokote valdyti naująją ranką?

– Bioninis protezas suteikia naujų galimybių, palengvina kasdienius darbus ir suteikia daugiau laisvės, pasitikėjimo savimi. Visų jo galimybių dar neperpratau – praėjo per mažai laiko.

Po ilgos pertraukos virtuvėje nuo viršutinės lentynos pasiėmiau stiklinę, įsipyliau vandens ir atsigėriau, įpyliau vandens ir šuniukui. Anksčiau to padaryti negalėjau.

Kai buvau Austrijoje ir pratinausi prie naujojo protezo, labai pavargdavo ranka, tiesiog skaudėdavo, nors pats protezas nėra labai sunkus – sveria 1,4 kilogramo.

Dabar jau beveik neskauda, jaučiuosi geriau, galiu ilgiau būti su protezu, bet reikia ir toliau dirbti, treniruotis, pajusti visus jo valdymo niuansus. Naktį miegu be protezo, įrenginį reikia įkrauti, galiu jį pats nusiimti ar prisitvirtinti.

Jau turiu galimybę užsisegti laikrodį, būdamas lauke žinoti, kiek valandų, matyti, kas man skambina, ir pasikalbėti per išmanųjį laikrodį. Seniau tai buvo neįmanoma – telefono iš kišenės niekaip negalėdavau išsitraukti.

Dirbti kompiuteriu sugebėjau ir anksčiau – prisitaikiau, turiu specialiai man pritaikytą pelę, klaviatūrą ir kitus papildomus valdymo įrankius.

Protezas man labai padeda gerai jaustis ir pavalgyti pačiam kitoje aplinkoje, ne namuose, kur viskas, kiek įmanoma, man pritaikyta.

[[ge:lrytas:lrytas:30702470]]

– Tai gal jau galėsite be kitų pagalbos būti ne tik namuose?

– Kol kas pasivaikščioti einu ne vienas, reikia pagalbos apsirengti. Žiema – sunkiausias metas, būtų pernelyg sudėtinga apsimauti džinsus ar susisegioti striukę, nors juda visi naujojo protezo plaštakos pirštai, net nykštys gali keisti dvi pozicijas. Bet tik su viena ranka apsirengti sudėtinga.

Vasarą, kai pakaks marškinėlių ir šortų, išeiti į lauką vienam nebebus problemų.

Seniau su paprastu protezu negalėjau sulenkti rankos per alkūnę, valgyti, pasiekti veido. Dabar net galiu dantis išsivalyti, nusiskusti, pavalgyti, paimti ir laikyti rankoje ne tik puodelį, bet ir kitus daiktus.

– Ir nusiprausti?

– Ne, praustis negaliu, nes bioninis protezas neatsparus vandeniui. Tai vienas didžiausių jo minusų. Protezas apsaugotas silikonine pirštine, jei užtikš lašas vandens ar netyčia pirštus į vandenį įkišiu, nieko neatsitiks, bet maudytis griežtai draudžiama.

– Gal Austrijoje bioniniai protezai kompensuojami?

– Taip, tokius protezus kompensuoja valstybė, juos galima keisti kas penkerius metus. Pas mus Ligonių kasa kompensuoja paprastesnius protezus, bet mano atveju jie netinka: po nelaimės ir operacijų liko per trumpas dilbis, todėl reikia implantų.

– Neprarandate vilties turėti ir kairės rankos bioninį protezą?

– Labai to norėčiau. Tuomet vėl reikėtų operacijos ir implanto, o po to – protezo.

– Kokia dabar situacija Trakų apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje dėl nelaimingo įvykio darbo metu?

– Neseniai vėl vyko eilinis posėdis. Kol kas apklausiami tik liudininkai.

– Buvęs darbų vadovas – vienas kaltinamųjų. Kaip jis reaguoja su jumis susitikęs?

– Kaltinamieji savo kaltę neigia. Su buvusiu viršininku prasilenkiame be žodžių.

Kol gulėjau ligoninėje, darbdaviai domėjosi, kaip sveikstu, teigė, kad nepaliks manęs bėdoje, tačiau sužinoję, kiek kainuotų bioninės rankos, nusprendė aiškintis teisme. Tikiuosi, kad šįmet bus paskelbtas nuosprendis.

– Ne pirmą kartą kalbantis su jumis neatrodo, kad kada nors būtumėte puolęs į neviltį.

– Dabar pagrindo optimizmui pakankamai, o pesimizmui nepasidaviau niekada.

Po nelaimės atsigavęs ligoninėje po operacijų iškart ėmiau svarstyti, kaip reikės gyventi toliau: neabejojau, svarbiausia – aš gyvas, o gyvenimas tęsiasi.

Lietuvoje tuo metu buvo vienintelis žmogus su bionine ranka – Martynas Girulis, susisiekiau su juo, jis papasakojo savo istoriją ir patarė, ką daryti. Iš jo gavau Austrijoje gyvenančio profesoriaus Eugenijaus Kaniušo kontaktus, jis padėjo užmegzti ryšius su Austrijos gydytojais.

– Kokia dabar jūsų diena?

– Ryte keliuosi anksti, pusryčiauju kartu su mama, po to susitvarkau ir sėdu prie kompiuterio, daug skaitau apie naujausias technologijas, norisi jas pritaikyti savo gyvenime.

Po pietų sportuoju. Darau atsispaudimus, pratimus su gumomis, pritūpimus. Dabar dar treniruojuosi, kaip geriau valdyti protezą.

Diena neprailgsta. Jaučiuosi gerai ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

– Atrodo, jūsų svajonės pildosi. Ko dar tikitės?

– Dabar reikia priprasti prie protezo, pasinaudoti visomis jo galimybėmis. Vienas mano tikslų – vairuoti automobilį. Tada atsivers nauji horizontai, taip pat ir dėl darbo.

Pesimizmui nėra jokio pagrindo. Daug gerų emocijų suteikia ir mano draugė. Kartu praleidžiame daug laiko.

[[ge:lrytas:lrytas:30702471]]

– Pamenu, anksčiau pasakojote, kad iki nelaimės turėjote draugę, planavote vestuves.

– Taip, galvojau apie vestuves, bet praėjus metams po nelaimės mūsų keliai su ta mergina išsiskyrė. O su naująja drauge mes jau dvejus metus.

Sužinojusi apie mane ištikusią nelaimę man parašė viena mergina – ji norėjo pasitikslinti dėl paramos man. Taip pat pasakė: „Jei kada norėsi pasivaikščioti, parašyk.“ Po kelių savaičių parašiau. Ji atėjo ne viena, o su seserimi, su kuria ir susidraugavome.

Po nelaimingo atsitikimo liko gyvas tik vienas

Bendrovės „Fima“, kurioje dirbo M.Gudauskis, darbų vadovas kaltinamas tuo, kad pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas ir atsirado sunkių padarinių.

Valstybinės darbo inspekcijos tyrimo akte teigiama, kad Lentvaryje atlikdami kontaktinio tinklo pakabos remonto darbus nuo elektros poveikio nukentėjo du instaliuotojai.

Darbai prasidėjo apie 23 valandą. Brigados nariai turėjo pakeisti gervę ir kitas detales, laikančias aukštosios įtampos laidus. Darbų vadovas esą pasakė: „Kai pravažiuos traukinys, kylat, dirbat.“ Bet du žmones pakėlusį bokštelį netrukus nušvietė ryškios šviesos blyksnis. Lopšys iškart nuleistas žemyn avariniu būdu, pulta gesinti jame buvusių degančių vyrų kūnų. Vienas jų žuvo.

Darbo inspektorių teigimu, darbai nebuvo tinkamai organizuoti, vyrai neturėjo indikatorių, kuriais galėtų pasitikrinti įtampos buvimą, darbai pradėti neatjungus elektros įtampos.

Kas ta pagalbininkė bioninė plaštaka?

Plaštaka valdoma mioelektriniais (lot. myo – raumuo) signalais, kurie atpažįstami pagal rankos raumenų susitraukimus: vienais perduodamas signalas atgniaužti plaštaką, kitais – suspausti pirštus. Gavusi signalą iš dviejų raumenų vienu metu plaštaka persijungia į režimą, kai ranka juda į kairę arba dešinę, pirmyn, atgal ar nuo savęs.

Raumenų susitraukimai atliekami lenkiant įsivaizduojamą buvusią plaštaką per riešą į vidų ar išorę.

Plaštaka turi keletą valdymo režimų, vienas jų – valdymas gestais. Valdymas gestais leidžia naudoti keturis skirtingus automatizuotus griebimo režimus ir dar tris papildomus režimus, kurie nustatomi naudojant ilgo užlaikyto, dvigubo ar trigubo dilbio raumens susitraukimus.

Vienu metu galimi septyni skirtingi griebimo režimai.

Naudojant programinę įrangą galima keisti plaštakos parametrus: greitį, jautrumą, žaidimų forma galima treniruoti raumenų signalus. Toks protezas valdomas ne mygtukų paspaudimu, o raumenų įtempimu, priklausomu nuo žmogaus valios, tad sukuriamas tam tikras natūralumo jausmas.

Per nelaimę darbe rankų netekęs kaišiadoriškis turi naują ranką ir širdies draugę