Atėjusį pavasarį senjorams skirtas žurnalas „60+“ pasitinka su naujienomis. Jau aštuntus metus leidžiamas leidinys vėl yra platinamas senjorams nemokamai – šįkart jo ieškant „Benu“ tinklo vaistinėse, kurių tikslesnį sąrašą galima rasti žurnalo internetinėje svetainėje www.60plius.lt.
„Nuo pat projekto pradžios aš norėjau, jog tai būtų dovana senjorams. Per aštuonerius veiklos metus buvo pakylimų, buvo ir nusileidimų, praėję metai – turbūt skaudžiausi, kai teko nutraukti leidinio leidimą.
Tačiau mano žemaitiškas užsispyrimas ir senjorų laiškai neleido nuleisti rankų ir žurnalas „60+“ vėl grįžta į lentynas, tiesa, riboto leidimo, bet su dar daugiau įkvepiančių istorijų, specialistų nuomonių, patarimų ir mitus apie pensinį amžių griaunančių įrodymų“, – teigia žurnalo sumanytoja Laura Balčiūtė.
Nors žurnalo prenumeratorių ratas – platus ir ištikimas, jo kūrėjai neapleidžia savosios misijos skatinti šalies senjorus gyventi veikliau ir aktyviau. Šis socialiai atsakingas projektas išsiplėtė ir į kitas sritis: organizuojami kasmetiniai „Metų senjorų rinkimai“, kuruojamos „Pažadink močiutės suknelę“ parodos, transliuojama televizijos laida „Pirmi kartai. 60+“ ir net įkurta senjorų modelių agentūra, subūrusi avantiūrų nebijančių senjorų komandą.
Pasak žurnalo autorių, savo pozityvumu šis leidinys jau užkariavęs senjorų širdis, mat vartant puslapius, kiekviename jų randama motyvuojančių straipsnių, pasakojančių apie tai, jog senatvė gali būti kupina naujų potyrių bei atradimų. Naujausio numerio viršelį puošiantys kompozitorius Julius Siurbis ir poetė Zenė Sadauskaitė – gyvas to pavyzdys, kuomet juos suvedusi muzika padovanojo didžiulę dovaną – netektis ir vargus gydančią meilę.
„Mus suvedė muzika, kai sykį įteikiau Juliui savo kūrybos knygelių, sakydama, kad galbūt mano tekstai suskambės dainose. Aš su jo šeima draugavau jau seniai, tačiau paskui netikėtai žuvo Juliaus žmona ir jis tapo vienišas. Praėjo nemažai laiko, kol mūsų santykiai peraugo į artimesnį ryšį. Kai Julius susirgo ir reikėjo gultis į ligoninę, jis įteikė man savo namų raktus. Kažkokie jausmai pastūmėjo ir po truputėlį, gal daug negalvodami, pradėjome bendrauti daugiau ir susiėjome į krūvą. Matyt, Dievas taip suvedė, kad mes buvome reikalingi vienas kitam“, – prisimena poetė Z. Sadauskaitė.
Nors kompozitoriaus gyvenimo variklis nuo vaikystės išliko toks pats – muzika, įkvėpimą kūrybai abu menininkai atranda jausmuose. Estrados grandai ir scenos primadonos traukė ne vieną J. Siurbio sukurtą dainą, o garsusis, krepšinio mylėtojams puikiai žinomas šaukinys „Krepšinio pasaulyje“ – įdainuotas naktį, aplankius vizijai. Tiesa, naktinių kūrybos vakarų senjorų gyvenime netrūksta ir dabar, ypač kai po vienu stogu gyvena dvi menu kvėpuojančios sielos.
„Jeigu kažkas atimtų iš manęs muziką, nebūtų tikslo gyventi, Zenei lygiai tas pats. Aš jau kartais prašau jos pailsėti, o jai naktį šauna idėja ir, žiūrėk, jau ryte atneša tekstą, sako, gal nauja daina išeis. Tokie dalykai užburia ir mane. Mums labai nepatinka tie, kurie ištisai dejuoja ir nieko nenuveikia. Aišku, ir mes turime sveikatos problemų, bet nesiskundžiame, nes susitaikėme, kad taip jau yra. Užtat galvoju, kad kiti turėtų tiek minčių, kartais net galvą skauda, kiek jų lenda į galvą. Turiu tiek planų, kad net tenka susidaryti sąrašą, nes atmintis jau ne tokia kaip anksčiau“, – juokiasi kompozitorius J. Siurbis.
Visą interviu su kompozitoriumi Juliumi Siurbiu ir poete Zene Sadauskaite skaitykite žurnalo „60+“ vasario-kovo numeryje.
