Ji įsitikinusi, kad farmacijos kryptį pasirinkusiam asmeniui nepakanka vien gerai išmanyti teoriją ir pacientui pasiūlyti reikiamą preparatą – tikrasis vaistininko pašaukimas atsispindi visoje paciento sveikatingumo kelionėje.
Kokios atsakomybės slepiasi už balto vaistininko chalato?
Tikriausiai ne kartą teko girdėti terminą „farmacinė paslauga“, tai – šiandieninės vaistininkystės esmė. Ji apima gydytojo išrašytų medikamentų receptų kontrolę ir vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą pagal įvairias sveikatos būklės indikacijas, informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams bei sveikatos priežiūros specialistams, taip pat jų konsultavimą.
„Farmacijos specialistai pacientams kiekvieną dieną išduoda medikamentus, teikia patarimus apie tinkamą skirtingų medikamentų ar net maisto papildų vartojimą, sąveikas tarpusavyje ir galimus šalutinius poveikius. Tačiau farmacinė paslauga čia nesustoja, vaistininko tikslas – glaudžiai bendradarbiaujant su kolegomis ir pačiais pacientais, užtikrinti jų sveikatos gerinimą bei kuo lengvesnį sveikimo procesą.
Viena svarbiausių vaistininko užduočių – individualus požiūris į kiekvieną pacientą, tampant jungtimi tarp medicinos ir žmogaus. Tai reiškia, kad turime įsigilinti į jo asmeninius poreikius, sveikatos būklę, simptomus, ligos istoriją.
Taip pat reikėtų nepamiršti skatinti sąmoningumą, sveiką gyvenseną, streso valdymą, dalintis rekomendacijomis dėl gyvenimo kokybės gerinimo. Tokiu atveju farmacinė paslauga bus išpildyta pagal aukščiausios kokybės standartus“, – įvardija J. Metlovienė.
Esminiai klausimai pacientui
Šiuo metu vaistinių tinklo „Camelia“ išplėstinės praktikos vaistininkės ir mokymų projektų vadovės pareigas užimanti J. Metlovienė pažymi, kad viena sudėtingesnių, tačiau taip pat ir įdomesnių profesinės vaistininko kasdienybės detalių yra farmacinės paslaugos suteikimas lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams.
Pavyzdžiui, sergant diabetu, dažniausiai tenka vartoti keletą skirtingų vaistų – ne tik padedančių kontroliuoti lėtinę ligą, bet ir šalutinius sveikatos sutrikimus, kuriems diabetu sergantys žmonės tampa imlesni. Tokiu atveju, vartojamų medikamentų, papildų ar kitų priemonių kiekis gali gerokai išaugti.
„Labai svarbu išsiaiškinti, kokia yra bendra diabetu sergančio paciento savijauta; ar reguliariai matuojamas cukraus kiekis kraujyje; ar nėra ligai būdingų simptomų, pavyzdžiui, kojų tirpimo; ar nėra žaizdelių, įtrūkimų, kurie sunkiai gyja. Kadangi diabetu sergančių žmonių kojų kraujotaka dažnai būna sutrikusi, apleidus pirmąsias žaizdeles gali vystytis negyjančios žaizdos“, – įspėja vaistininkė.
Ji taip pat rekomenduoja išsiaiškinti, kokius dar vaistus vartoja pacientas ir ar tikrai žino kaip tai daryti, ar nejaučia šalutinių medikamentų poveikių. Pavyzdžiui, kai kuriuos diabeto kontrolei skirtus preparatus labai svarbu vartoti valgio metu. Jei pacientas išgeria šiuos vaistus nepavalgęs, dažniausiai jaučia tokius nemalonius simptomus kaip pilvo pūtimas ar skausmas, viduriavimas.
„Šių nemalonių pojūčių galima išvengti gavus kokybišką farmacijos specialisto konsultaciją – pastebėjus vaistų vartojimo klaidą ir informavus apie tinkamą jų vartojimą, pacientas pradės jaustis geriau, dings varginantys virškinimo simptomai. Tarkime, kai kurie diabetu sergantiems pacientams skirti vaistai neretai sutrikdo vitamino B12 pasisavinimą, todėl asmuo gali pradėti jausti nuovargį, silpnumą, rankų ir kojų tirpimą, dilgčiojimą, burnoje gali atsirasti žaizdelės. Tai išgirdus, svarbu nenumoti ranka, o rekomenduoti prevencinį preparato B12 vartojimą“, – paaiškina J. Metlovienė.
Ligos eigos kontrolė
Vaistininkė J. Metlovienė paaiškina, jog lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kurie kasdien vartoja po 5 ir daugiau skirtingų vaistų, svarbu turėti jų vartojimo planą. Pastarąjį dažnai sudaro ligos eigą stebintis gydytojas, tačiau jei pacientas tokio plano neturi, vaistininkas taip pat gali pagelbėti jį sudaryti. Savaitės vaistų plano laikytis padeda specialios vaistų dėžutės, kuriose galima susidėti vaistus pagal savaitės dienas, atskiriant rytines, pietines ir vakarines dozes.
Ji priduria, kad rūpinantis diabetu sergančio paciento sveikata ir gerove, taip pat galima pasiteirauti kaip jam sekasi kontroliuoti kūno svorį. Tai yra itin aktualus klausimas, kadangi didėjantis kūno svoris dar labiau apsunkina ir taip dėl ligos jau sutrikusią medžiagų apykaitą, apkrauna sąnarių darbą, dėl ko gali prasidėti judėjimo sistemos sutrikimai.
„Kūno svorio palaikymui ar mažinimui, žinoma, labai svarbi subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas, apie ką vaistininkas taip pat gali konsultuoti pacientus. Kaip papildomą pagalbą galima rekomenduoti augalines skaidulas, kurios padeda reguliuoti iš maisto gaunamą cukraus kiekį, pagerina virškinimą, žarnyno peristaltiką, suteikia sotumo jausmą, todėl suvalgomos mažesnės maisto porcijos. Visa tai padeda palaikyti optimalų svorį bei gerą savijautą. Naudingos ir gerosios bakterijos, padedančios sumažinti šių pacientų patiriamus žarnyno negalavimus, viduriavimą, pilvo skausmus“, – pataria vaistininkė.
Žinios ir nuoširdus noras padėti
J. Metlovienė priduria, jog siekiant suteikti kuo kokybiškesnę farmacinę paslaugą reikia daug žinių ir praktikos, tačiau taip pat labai svarbu nuoširdus vaistininko noras padėti pacientams pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Anot jos, tiksliniai farmacijos specialistų klausimai pacientui apie jo sveikatos būklę ir atidus nusiskundimų išklausymas leidžia tinkamai parinkti reikiamus preparatus ir pastebėti indikacijas, kada verta rekomenduoti apsilankyti gydytojo kabinete.
„Kokybiškai suteikiama farmacinė paslauga yra nepamainoma dalis paciento sveikatingumo kelionėje, nepaisant ar konsultuojama dėl lėtinės ligos kontrolės, lengvų sveikatos sutrikimų, mitybos, organizmo stiprinimo ar kitų aspektų. Taip galime padėti žmonėms apsisaugoti nuo įvairių komplikacijų, nepageidaujamų reiškinių, motyvuoti sveikiau gyventi“, – dalijasi vaistininkė J. Metlovienė.
