Sūnaus netekusiai šeimai – teismo paguoda: mirusiojo spermą panaudos, kad susilauktų anūko

Nutartis Delio teisme buvo priimta po ketverius metus trukusios teisinės kovos.

„Mums labai nepasisekė, netekome sūnaus. Tačiau teismas mums įteikė labai vertingą dovaną. Dabar galėsime susigrąžinti savo sūnų“, – po verdikto sakė anūko laukianti Harbir Kaur.

Moteris ir jos vyras Gurvinderis Singhas kreipėsi į teismą, kai 2020 m. gruodį Delio Ganga Ramo ligoninė atsisakė išduoti jų sūnaus spermą, saugomą vaisingumo klinikos laboratorijoje.

Poros 30 metų sūnui Preetui Inderui Singhui 2020 m. birželį buvo diagnozuota ne Hodžkino limfoma – kraujo vėžio forma – ir jis buvo paguldytas į ligoninę gydymui.

„Prieš pradedant chemoterapiją, ligoninė patarė jam užsišaldyti spermos mėginį, nes gydymas gali neigiamai paveikti jos kokybę“, – pasakojo G.Singhas.

Vyras nebuvo vedęs ir sutiko: 2020 m. birželio 27 d. spermos mėginys buvo užšaldytas. Deja, tų pačių metų rugsėjo pradžioje vėžys pasiglemžė jo gyvybę.

Po kelių mėnesių, kai sielvarto išvarginti tėvai panoro atsiimti užšaldytą sūnaus spermą, ligoninė atsisakė išpildyti jų prašymą. Tada pora kreipėsi į teismą.

Į septintą gyvenimo dešimtį įkopę sutuoktiniai tvirtino, kad jie augintų bet kokį vaiką, gimusį naudojant jų sūnaus spermos mėginį. Jų mirties atveju dvi poros dukterys teisme įsipareigojo, kad prisiims visą atsakomybę už vaiką.

Praėjusią savaitę priimtoje nutartyje teisėja Prathiba Singh teigė, kad „pagal Indijos įstatymus nėra jokio draudimo atlikti reprodukciją po žmogaus mirties“, jei spermos savininkas davė sutikimą.

Teisėja pridūrė, kad tėvai turėjo teisę į mėginį, nes, nesant sutuoktinio ar vaikų, jie tampa teisėtais paveldėtojais.

Pora teigia, kad kreipėsi į teismą, nes norėjo tęsėti sūnaus „palikimą“ ir kad ši nutartis padėtų jiems išsaugoti ryšį su sūnumi ir leis pratęsti šeimos vardą.

„Jis mylėjo savo seseris ir buvo labai mylimas savo draugų. Jo nuotrauka yra mano telefono ekrano užsklanda. Kiekvieną rytą dieną pradedu žiūrėdama į jo veidą“, – sakė ponia H.Kaur.

Ji pridūrė, kad šeima svarsto galimybę panaudoti jo spermą surogatinei motinystei – vaikelio susilaukti sutiko viena giminaitė. „Išsaugosime tai šeimoje“, – sakė H.Kaur. Pagal Indijos įstatymus surogatinė motinystė už finansinį atlygį yra neteisėta.

Šis atvejis yra retas, bet panašių precedentų būta, sakė šeimos advokatė Suruchii Aggarwal.

Teisme ji paminėjo 2018 m. atvejį, kai 48 metų moteris iš vieno vakarų Indijos miesto susilaukė dvynukų anūkų surogatinės motinystės būdu, pasinaudojusi savo 27 metų sūnaus, kuris mirė Vokietijoje nuo smegenų vėžio, sperma.

Jos sūnus, kuris taip pat buvo nevedęs, po savo mirties leido motinai ir seseriai naudoti jo spermą, o ligoninė Vokietijoje perdavė jiems mėginį.

S.Aggarwal taip pat pateikė 2019 m. bylos pavyzdį, kai Niujorko Aukščiausiasis Teismas leido per nelaimę slidinėjant žuvusio 21 metų kariuomenės kadeto tėvams naudoti jo užšaldytą spermą, kad susilauktų anūko.

Nutartyje teisėja P.Singh taip pat paminėjo keletą pomirtinės reprodukcijos atvejų, įskaitant 2002 m. bylą, kai Gazos ruože žuvusio 19-mečio Izraelio kareivio tėvai gavo teismo leidimą naudoti sūnaus spermą, kad galėtų susilaukti vaiko per surogatinę motiną.

Taigi, jei yra precedentas, kodėl ligoninė atmetė poros prašymą?

Kaip pažymėjo teisėja P.Singh, šiuo klausimu nėra tarptautinio sutarimo.

JAV, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Čekijoje ir kai kuriose kitose šalyse pomirtė reprodukcija leidžiama gavus raštišką sutikimą. Australijoje galioja papildoma sąlyga – vienerių metų laukimo laikotarpis po mirties, kad būtų laiko emocijoms susigulėti.

Ši praktika draudžiama daugelyje šalių, pavyzdžiui, Italijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Malaizijoje, Pakistane, Vengrijoje ir Slovėnijoje, o dauguma Indijos kaimynių – Šri Lanka, Nepalas, Butanas ir Bangladešas – neturi jokių gairių.

Net ir tose šalyse, kuriose galioja įstatymai dėl pomirtinės reprodukcijos, dauguma atvejų anapilin iškeliavusiojo antroji pusė nori susilaukti palikuoinių, panaudojusi užšaldytus kiaušinėlius ar spermą.

Ukrainos kariams, po to, kai Rusija pradėjo karą, siūloma nemokamai kriokonservuoti spermą. Tačiau Indijoje tai vis dar palyginti retas reiškinys.

Teisme ligoninės atstovai teigė, kad teisiškai jie galėjo išduoti mėginį tik sutuoktiniui. Nėra aiškių įstatymų ar gairių, reglamentuojančių nesusituokusių mirusių vyrų spermos mėginių išdavimą jų tėvams ar teisėtiems paveldėtojams.

Indijos vyriausybė taip pat nepritarė poros prašymui ir nurodė, kad Indijoje surogatinės motinystės įstatymai skirti padėti nevaisingoms poroms ar moterims, o ne žmonėms, kurie nori susilaukti anūko.

Valdžios institucijos taip pat nurodė, kad Preetas Inderis buvo nesusituokęs – pagal 2021 m. priimtą Indijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymą vienišiems žmonėms draudžiama turėti vaikų per surogatinę motinystę – ir kad jis nepaliko jokio raštiško ar žodinio sutikimo naudoti jo užšaldytą spermą, todėl jo tėvai neturėjo automatinės teisės ją naudoti.

Poros advokatė S.Aggarwal teisme teigė, kad pildydamas formą dėl savo spermos saugojimo Preetas Inderis aiškiai nurodė, kad ji skirta pagalbiniam apvaisinimui.

Formoje, sakė ji, buvo nurodyti ir tėvo, ir sūnaus mobiliojo telefono numeriai, o tai reiškė sutikimą. Ji nurodė, kad tėvas mokėjo laboratorijai už mėginio išsaugojimą.

Ji sakė, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas buvo priimtas siekiant sustabdyti komercinį naudojimąsi surogatine motinyste, reguliuoti ir prižiūrėti klinikas, o ne pažeisti nukentėjusių tėvų asmenines laisves.

Teisėja P.Singh sutiko su M. Aggarwal argumentu, kad Preetas Inderis davė sutikimą, jog jo sperma būtų panaudota siekiant susilaukti vaikų.

„Jis nebuvo vedęs ir neturėjo partnerės. Jo intencija buvo, kad mėginys būtų panaudotas siekiant susilaukti vaiko. Kai jis mirė, tėvai yra mirusiojo paveldėtjai, o spermos mėginiai yra genetinė medžiaga ir sudaro nuosavybę, todėl tėvai turi teisę jos reikalauti.“

Esant tokioms aplinkybėms, teismas nurodė, kad negali uždrausti porai naudotis sūnaus spermos mėginiu.

H.Kaur teigia, kad teismo nutartis suteikė jai „vilties spindulėlį, šviesą“, jog ji „galės susigrąžinti savo sūnų“.

„Kasdien meldžiausi, kad išsipildytų visi neišsipildę mano vaiko troškimai. Prireikė ketverių metų, bet mano maldos buvo išklausytos“, – pridūrė moteris.