Remiantis nauju tyrimu, palatoje tarp lovų besisukiojančios musės gali platinti ligoninėse vaistams atsparias bakterijas.
Ineos Oksfordo antimikrobinių tyrimų instituto (IOI) mokslininkai nustatė, kad Nigerijos ligoninėse kambarinės musės perneša bakterijas, atsparias kai kuriems pagrindiniams antibiotikams, įskaitant tuos, kurie vartojami tik kraštutiniu atveju.
Antimikrobinis atsparumas – pasaulinė problema, kai patogenai, pavyzdžiui, bakterijos ir virusai, geba pasipriešinti prieš juos skirtiems vaistams. Pagal prognozes, iki 2050 metų dėl antimikrobinio atsparumo mirs daugiau kaip 39 mln. žmonių. Infekcijos, kuriomis užsikrečia ligoninėje gydomi pacientai, taip pat kelia vis didesnį susirūpinimą.
Vyras aptiko neįprastą vabzdį-žudiką: nustebino tiek išvaizda, tiek elgesiu
IOI mokslininkai, bendradarbiaudami su Nigerijos tyrėjais, lipniomis gaudyklėmis surinko 1396 muses iš aštuonių ligoninių šešiuose miestuose.
Paaiškėjo, kad musės pernešė 17 skirtingų rūšių bakterijas, įskaitant auksinį stafilokoką, kuris yra dažna infekcijų, kai žmogų prireikia guldyti į ligoninę, priežastis. Didelė dalis surinktų bakterijų turėjo genų, susijusių su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.
Susiję straipsniai
Tyrimo pobūdis reiškia, kad negalima įrodyti, jog musės platino bakterijas, tačiau daktarė Chioma Achi, projekto vadovė ir viena iš straipsnio autorių, teigė, kad tai yra stiprų nerimą keliantis rodiklis.
Jos teigimu, rezultatai parodė, kad musės gali būti antimikrobinio atsparumo pernešėjos ligoninėse tropinėse mažų ir vidutinių pajamų šalyse, kur musių gausu.
„Musės minta išmatomis. Per jas vabzdžiai gali iš pacientų perimti infekciją. Musės gali nutūpti ant ligoninės paviršių ar net maisto, daiktų, kuriuos liečia žmonės, todėl tai gali būti infekcijos plitimo kelias“, – aiškino Ch.Achi.
Kirsty Sands, „Ineos“ Oksfordo antimikrobinių tyrimų instituto mokslinė vadovė ir viena iš straipsnio autorių, teigė, kad tyrimo rezultatai „leidžia manyti, jog ligoninių palatose cirkuliuojančios musės gali kelti grėsmę pacientams, ypač dėl to, kad musės dažnai nutupia ant jų“.
Nigerija užima 20-ąją vietą iš 204 šalių pagal mirtingumą dėl antimikrobinio atsparumo. 2019 m. dėl šios priežasties Nigerijoje mirė 263 400 žmonių.
Straipsnis, publikuotas žurnale „Environment International“, atsispyrė nuo Pakistane atlikto mokslininkų darbo. Ten nustatyta, kad skruzdėlės, vorai, musės ir tarakonai nešioja daugeliui vaistų atsparias bakterijas.
Ch.Achi pabrėžė, kad šis tyrimas parodė, kaip svarbu atsižvelgti į žmonių ir gyvūnų aplinkos sąsajas siekiant spręsti antimikrobinio atsparumo problemą.
Ateityje tyrėjai ketina išsiaiškinti, ar vabzdžių kontrolės metodai, pavyzdžiui, langų ir lovų tinkleliai, gali sumažinti antimikrobinio atsparumo lygį ligoninėse.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.