„Labai norėčiau, kad tas įvyktų, nes slaugytojų trūksta didmiesčiuose, bet ypatingai – regionuose. Tačiau tam reikėtų labai konkrečių veiksmų.
Ne tik paruošti daugiau slaugytojų švietimo institucijose – universitetuose ir kolegijose – bet ir sukurti patrauklias darbo vietas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovė Aušra Volodkaitė.
Pasak jos, realus slaugytojų trūkumas regionuose nėra įvertintas, nes reikėtų skaičiuoti ne tik darbo skelbimus, bet ir atsižvelgti į tai, kokiais krūviais dirba esami slaugytojai.
A.Volodkaitės manymu, 500 naujų slaugytojų regionuose turėtų būti tik pirminis atskaitos taškas, nes poreikis yra didesnis.
„Paskui turėtų būti iniciatyvos pritraukti gerokai daugiau slaugytojų“, – teigė A.Volodkaitė.
Tačiau LSSO vadovė pridūrė, kad nėra būtina prisirišti prie konkrečių skaičių, svarbiausia, jog būtų strategija ir nuolatinės pastangos padaryti tolygesnį slaugytojų pasiskirstymą šalies mastu.
„Nežinau, ar pavyks pateisinti tuos lūkesčius per dvejus metus, bet bent jau turėtų būti sisteminė strategija, kad būtų galima pritraukti specialistus į regionus. Dabar, švelniai tariant, situacija yra labai sudėtinga“, – pastebėjo A.Volodkaitė.
Algos – ne vienintelė problema
Lietuvoje slaugytojus ruošia 7 kolegijos ir 3 universitetai. Šią profesiją renkasi nemažai jaunų žmonių – garantuotai turėsi darbo ir galėsi padėti kitiems. Bėda, kad nemaža dalis specialistų įgiję išsilavinimą renkasi darbą grožio sektoriuje arba užsienyje.
„Įstaigose yra sudėtingos darbo sąlygos, dideli krūviai, nepakankamas užmokestis. Tas pasirinkimas ieškoti darbo kitose sferose parodo, kad įstaigose nėra pakankamų patrauklumo svertų, jog žmonės ateitų dirbti slaugytojai“, – paaiškino A.Volodkaitė.
Nors slaugos specialistų atlyginimai pastaraisiais metais didėja. Remiantis Valstybinės ligonių kasos (VLK) surinktais duomenimis vidutinė slaugytojo alga už 1 etatą 2024 m. valstybinėse įstaigose siekė 2 435 eurus. Palyginimui, Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje pernai siekė 2 218 eurų.
Tačiau LSSO vadovės įsitikinimu, slaugytojų atlyginimai auga per lėtai. Be to, nuo darbo sveikatos priežiūros sektoriuje atbaido ir įsisenėjusios problemos.
„Jei slaugytojų darbo užmokestis padidėja 10–12 proc., tai neatitinka realybės, lūkesčio. Tačiau, deja, dažnai įstaigose jis padidėja tik 5 ar 7 proc. – nesulaukiame to iš sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasų pažadėto didėjimo.
Slaugytojų bendruomenė sensta, išeina pensinio amžiaus sulaukę darbuotojai, kurie išdirba daug metų. Tiesiog nėra, kas juos pakeistų, nes jauni darbuotojai neateina.
Jeigu įstaiga netenka vieno ar kelių darbuotojų, o jaunų žmonių neateina, padidėjo krūvis tiems darbuotojams, kurie lieka įstaigoje. Ne visada atlyginama net už didesnį darbo krūvį, išaugusį pacientų skaičių“, – skundėsi A.Volodkaitė.
Ji pridūrė, kad slaugytojai ne visada sulaukia deramos aplinkinių pagarbos.
„Dažnai žiūrima kaip į pagalbinį darbuotoją, kuris neatlieka esminio, svarbaus darbo, nėra lygiavertis komandos narys. Tai irgi atima motyvaciją.
Užsienio šalyse padirbę žmonės sako, kad ten šita profesija yra labai gerbiama, labai vertinama. Mūsų šalyje slaugytojai dar nesulaukia deramo dėmesio“, – pasakojo LSSO vadovė.
Kaip skelbiama, Vyriausybė turi ir daugiau užmojų, kaip sumažinti medikų trūkumą. Iki 2028-ųjų trečiojo ketvirčio ketina susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius, neaktyvius sveikatos priežiūros specialistus ir pritraukti užsieniečius, užtikrinant sklandų jų kvalifikacijų pripažinimą bei įdarbinimą šalies sveikatos priežiūros įstaigose.
Numatyta pritraukti ir ne mažiau kaip 280 sveikatos priežiūros specialistus iš užsienio.