„Vyriausybė gerbia ir vykdys Konstitucinio Teismo sprendimą bei priims reikiamus teisės aktų pakeitimus“, – ketvirtadienį Eltai perduotame komentare teigė premjero patarėjas Justinas Argustas.
Tokios pozicijos laikosi ir sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, kiek anksčiau ketvirtadienį žurnalistams nurodžiusi, kad į KT išvadą jos vadovaujama ministerija reaguos atitinkamai – priims poįstatyminius teisės aktus ir kitus reikalingus įsakymus.
Ketvirtadienį KT konstatavo, kad draudimas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims yra diskriminuojantis ir prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Šis sprendimas įsigalios po metų – 2026-ųjų balandžio 10-ąją.
Dėl draudimo pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms praėjusių metų gegužę į KT kreipėsi tuometinė parlamentarė, „laisvietė“ Morgana Danielė ir grupė Seimo narių.
2023 metų gegužę Seimui pateiktos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma leisti tokiomis paslaugomis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, buvo atmestos.
Šiuo metu Lietuvoje Pagalbinio apvaisinimo įstatymas numato, kad procedūra gali būti atliekama tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims. Tiesa, partnerystės sutarties Lietuvoje kol kas nėra.
Susituokusi pora, besikreipianti dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros, šiuo metu turi pateikti asmens tapatybę, amžių, santuokos ar partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus, procedūros atlikimui įstatyme reikalaujamus medicinos dokumentus, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir įstatymo nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.