Ar žinote, kad Lietuvos gyventojai labai dažnai lankosi pas šeimos gydytoją? Suskaičiuota, kad per metus įvyksta 15,9 mln. vizitų. Pagal šią statistiką Europos Sąjungoje Lietuvą lenkia tik Vengrija.

„Palyginkime, Lietuvoje žmogui per metus tenka 10 konsultacijų, o Estijoje – 6. Daug konsultacijų, o sveikata ar dėl to geresnė?“, – klausia sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.

Pasak jos, žmogiškųjų išteklių klausimas atsidūrė tarp ministerijos prioritetų, o padidintas dėmesys tenka tam, kaip į regionus pritraukti daugiau šeimos gydytojų.

Vilniaus rajono poliklinikos vadovas ir premjero patarėjas Evaldas Navickas sako, kad medikai į regionus nesikelia, nes darbas ten jiems atrodo nepatrauklus.

[[ge:lrytas:lrytas:36730377]]

„Turėtume sutarti, kas yra nepatrauklu. Ar darbo vieta neparuošta, ar įrangos nėra, ar gyventi nepatogu, ar vaikų darželių trūksta.

Lygiai taip pat reikėtų diskutuoti, koks turėtų būti darbo užmokestis. Galbūt, pagal dabartinius lūkesčius ir vertinant didžiausią mums žinomą radiologų darbo užmokestį – 18 tūkst. eurų... Matyt, mes niekaip negalėsime suformuoti tokio atlyginimo ir pritraukti būtent toje srityje. Deja, daugelis radiologų dirba per 4–5 darbo vietas, turi galimybę užsidirbti“, – šią savaitę Vilniaus universiteto medicinos fakulteto rengtoje diskusijoje apie sveikatos priežiūros specialistų trūkumą Lietuvoje sakė E.Navickas.

[[ge:lrytas:lrytas:36534849]][[ge:lrytas:lrytas:36993233]][[ge:lrytas:lrytas:35811823]]

Kaip sumažinti medikų emigraciją?

Tiesa, nė vienas iš diskusijos dalyvių negalėjo pasakyti, kodėl vizitų pas šeimos gydytojų skaičius toks didelis. Jie dėmesį sutelkė į kitas su medikų trūkumu susijusias problemas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Podiplominių studijų centro dekanas prof. Juozas Kupčinskas sakė, kad dar visai neseniai universitetams reikėjo įtikinėti politikus, jog Lietuvoje nėra per daug gydytojų.

„Toks leitmotyvas visada buvo ir nuolat buvo rodomi EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, red. pastaba) vidurkiai, kuriuos Lietuva šiek tiek viršija. Mes esame toje pačioje vietoje kaip Skandinavijos šalys, Vokietija ir matome, kad sveikatos priežiūros paslaugų trūksta, todėl gydytojų mažinti tikrai nereikia“, – sakė J.Kupčinskas.

Jis pridūrė, kad po statistika slepiasi Lietuvoje būdingas, bet Europos mastu unikalus reiškinys – nemaža dalis studentų už medicinos studijas moka iš savo kišenės.

„Turbūt esame paskutinė šalis Europos Sąjungoje, kur už rezidentūrą daliai studentų dar reikia mokėti. Labai džiugu, kad Vyriausybės programoje įrašyta nuostata nuosekliai pereiti prie visiškai nemokamos rezidentūros modelio. Tas būtų sveikintina.

Manau, gebėtume sulaikyti dalį žmonių Lietuvoje. Net ir esant šitai neblogai ekonominei situacijai dalis jaunimo, pabaigę rezidentūros studijas, išvyksta į užsienį. Žinoma, reikėtų tuos skaičius inventorizuoti. Labai gaila, kad šiai dienai neturime registro, bet migracija vis dar egzistuoja“, – sakė J.Kupčinskas.

[[ge:lrytas:lrytas:37299980]]

J.Čelutkienė svarstė, ar privačios medicinos įstaigos neturėtų ženkliau finansiškai prisidėti prie būsimų medikų mokslo. Juk už valstybės pinigus išsilavinimą įgyjęs gydytojas neretai „nuteka“ į privačią kliniką.

„Klausimas, ar absoliučiai visus žmogiškuosius išteklius turime finansuoti valstybės lėšomis. Ar negalėtų prisidėti privatus sektorius? Kas ir vyksta šiandien. Privatus sektorius reikšmingai prisideda prie specialistų ruošimo“, – sakė viceministrė.

Išvardijo, kurių specialybių medikai gaus didžiausias algas

VUL Santaros klinikų direktorius Tomas Jovaiša išreiškė susirūpinimą, kad gydytojų bendruomenė sensta.

„Akivaizdu, kad prie mūsų sėlina vidaus ligų specialistų katastrofa. Prieš keletą metų buvo STRATA analizė, vidutinis vidaus ligų gydytojo amžius 56-eri metai. Per tą laiką mes parengėme labai mažai specialistų. Jie dabar yra keliais metais vyresnis“, – sakė T.Jovaiša.

Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kur link juda Lietuvos sveikatos sistema, galima numatyti, kurių medikų atlyginimai ateityje bus didžiausi.

„Drisčiau prognozuoti, kad daugiausiai uždirbančios viešojo sektoriaus specialybės po 5 metų bus vidaus ligos, skubi medicina ir šeimos gydytojai. Todėl, kad tai yra universalūs specialistai, kurių poreikis regionuose bus pats didžiausias (...) labai tikiuosi, kad jaunieji kolegos tą išgirs, jie ateityje rinksis šitas rezidentūras ir jų populiarumas augs.

Labai norėčiau atkreipti tiek politikų, tiek universitetų dėmesį, didinant šitų rezidentūros vietų skaičių“, – kalbėjo T.Jovaiša.

[[ge:lrytas:lrytas:37299943]]

Tačiau E.Navickas abejojo, kad šeimos gydytojai galėtų atsidurti tarp geriausiai uždirbančių medikų. Pasak jo, diskutuotinas ir vidaus ligų gydytojų poreikis.

„Deja, įstoję į vidaus ligas, jie po metų kitų pabėga į kardiologiją, neurologiją ir kitas sritis (...) gali jų kiek nori priimti, bet geriausiu atveju jų iš 10 liks kokie 5“, – aiškino E.Navickas.

Tačiau universitetų atstovai sako, kad šeimos medicina tapo populiariausiu pasirinkimu tarp jaunųjų medikų.

„Mes turime didžiausią skaičių asmenų, kurie stoja į šią programą, taip pat tiek valstybės finansuojamų, tiek nefinansuojamų vietų skaičius yra ženkliai išaugęs. Kiekvienais metais mes 70 su virš tokių specialistų ruošiame, ten problema iš lėto sprendžiasi. Jeigu atsirastų papildomos valstybės finansuojamos vietos, jos, manau, tikrai būtų užimtos, nes ta rinka gerai veikia“, – sakė J.Kupčinskas.

Pažėrė iškalbingus skaičius: nereikia stebėtis lietuvių dejonėmis, kad trūksta gydytojų