Vienoje didžiausių šalies ligoninių dirbantys patyrę medikai atskleidė, kodėl nemokama medicina palaipsniui tampa neprieinama. Tuo metu šalia siekiama steigti privatų centrą, kurio būsimiems investuotojams žadamas įspūdingas pelnas.

Tai – antroji tyrimo apie situaciją Santaros klinikose dalis. Pirmąją dalį „Skandalas purto Santaros klinikas: neapsikentę medikai prabilo apie chaosą ir prarastas gyvybes“ skaitykite čia.

Politikai ieško landų

– Ar aukštiems politikams irgi tenka laukti bendrose eilėse, o gal jiems dega žalia šviesa?

[[ge:lrytas:lrytas:36379387]]

– Anksčiau Santaros klinikose, taip pat ir kardiologijos padalinyje, būdavo taikomas vienodas gydymo algoritmas ir aukštiems politikams, ir paprastiems piliečiams.

Dėl visų būdavo stengiamasi, gydytojai jautėsi atsakingi už kiekvieną pacientą nepriklausomai nuo to, koks jo statusas.

Tačiau kai tenka vis ilgiau laukti konsultacijos, kai kurie politikai bando patekti ne per bendrą eilę. Jie per skambučius ieško ryšių.

Aš manau, jog sistema turėtų veikti taip, kad visi vienodai greitai gautų geras paslaugas. Tada medikams nereikėtų tūpčioti aplink aukštus politikus tuo metu, kai kiti palikti natūraliai atrankai ilgose eilėse.

– Santaros klinikos buvo mėgstamos jaunų rezidentų, jiems sukurtos sąlygos tobulėti, dirbti šalia patyrusių gydytojų. Kaip yra dabar?

– Dabar rezidentais bandoma užkaišioti skyles, kurios atsiranda išėjus patyrusiems gydytojams. Manau, kad dėl tokio požiūrio nemažai ir rezidentų, baigę studijas, neturi noro ir motyvacijos likti klinikose. Jeigu tai vyks toliau, gali išaušti diena, kai ligonių nebus kam gydyti!

– Ar jūs ir kolegos, kurie esate neabejingi pacientų likimui, kalbėjotės su ligoninės vadovais?

– Taip, mes bandėme paaiškinti, kad negalima griauti gerai veikiančios sistemos, stumdyti gydytojų juos verčiant dirbti dideliame strese už mažesnį atlyginimą. Bet mūsų žodžiai – kaip pupos į sieną.

Buvo tik pasakyta, jog administracijos tikslas nėra siekti, kad visi būtų laimingi. Atrodo, ji savo tikslą pasiekė – čia daug nelaimingų.

Į gydytojų nuomonę spjaunama ir kitais atvejais. Nesulaukiame palaikymo, kai norime taikyti naujus, moksliškai pagrįstus gydymo būdus.

Ką kalbėti apie naujoves, jeigu tada, kai reikia atlikti krūtinės kompiuterinę tomografiją, tenka laukti, nes tuo pačiu aparatu naudojasi kardiologai, radiologai, chirurgai.

Dabar daug ką galima nustatyti pasitelkus vaizdinius tyrimus, visas medicinos mokslas juda to link. Bet kartais laukti tiesiog negalima.

– Kas medikų ir pacientų laukia ateityje?

– Labiausiai mums kelia nerimą pacientų likimai. Skaudu matyti ir tai, kaip griaunama sistema, kuri veikė tiksliai kaip laikrodis, ir kaip patyrę gydytojai atleidžiami arba, nors ir netiesiogiai, skatinami išeiti.

[[ge:lrytas:lrytas:37328288]]

Iš ligoninės išėjo ir zonduotojų, kurie atlieka širdies koronografijas, ir echoskopuotojų, kitų didelę patirtį turinčių specialistų, kurie nenorėjo dirbti tvyrant chaosui.

Tuo metu, kai kitose išsivysčiusiose šalyse didžiosios ligoninės didina apsukas gydant širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius pacientus, pas mus jos mažėja – apžiūrima mažiau pacientų, atliekama mažiau koronografijų, intervencinių procedūrų.

Kartais sukirba klausimas: o gal tai daroma specialiai?

Tuo metu, kai ligoninėje, kuri veikia kaip viešoji įstaiga, pacientams teikiamų paslaugų prieinamumas mažėja, vienas iš mūsų vadovų tyliai bando steigti privačią kliniką!

Tarp privačios klinikos steigėjų – ir medicinine įranga prekiaujančios įmonės atstovė. Iš tos įmonės Santaros klinikos pirko rentgeno aparatus (pirko rentgeno ir echoskopijos prietaisus, operacinės įrenginius, vienkartines medicinos pagalbos priemones chirurgijai, įvairias paslaugas. – Aut.).

Ar veikiant tokiu būdu nėra painiojami viešieji ir privatūs interesai?

Negana to, mums buvo pranešta, kad bus kaip Jungtinėje Karalystėje, kur yra dirbęs ir vienas mūsų centro vadovų, ir naujasis ligoninės generalinis direktorius Tomas Jovaiša.

Mes iš smalsumo pasidomėjome, kur jie dirbo. Paaiškėjo, kad vienas dirbo Londone. O kitas – mieste, kuris pagal dydį yra kaip Panevėžys ir ten yra antrinio lygio ligoninė.

Tai ar ten veikiančią sistemą galima taikyti klinikose, kurios yra aukštesnio lygio ir kur gydoma daug sunkiomis, specifinėmis ligomis sergančių pacientų?

Santaros klinikos daug metų buvo prestižinė gydymo įstaiga, kurioje buvo diegiamos naujausios technologijos, žengiama koja kojon su mokslu, buvo vertinami geri specialistai. Skaudu matyti, kaip ji virsta žemesnio lygio ligonine ir įsivyrauja trumparegiškas požiūris.

[[ge:lrytas:lrytas:35680238]][[ge:lrytas:lrytas:35981812]][[ge:lrytas:lrytas:36362874]]

Jaučia psichologinį spaudimą

Po to, kai apie tai, kas vyksta Santaros klinikų užkulisiuose, prabilo patyręs Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojas, nutarė netylėti ir daugiau ten dirbančių medikų.

Visi tvirtino, kad situacija yra įtempta, jie jaučia psichologinį spaudimą. Todėl ir jie kalbėjo anonimiškai, bet visos pavardės redakcijai yra žinomos.

„Administracija mus žemina prievarta siųsdama į priėmimo skyrių, verčia jį pridengti, dirbti savaitgaliais ir naktimis, kad nereikėtų į jį samdyti žmonių. Turbūt tokiu būdu yra taupoma. Bet tai panašu į apgaulę, į nešvarius žaidimus, nes už budėjimus Skubios pagalbos skyriuje mums mokama nepakankamai.

[[ge:lrytas:lrytas:37328289]]

Kai mus siunčia į budėjimą, tą dieną atšaukia konsultacijas. Rytoj turėčiau konsultuoti pacientus Santaros poliklinikoje. Žmonės laukė eilėje pusę metų ar ilgiau! Bet jų vizitai buvo atšaukti, nes mane paskyrė budėti Skubios pagalbos skyriuje. Tokiu būdu eilės yra dirbtinai didinamos.

Klausėme administracijos, kas bus su atšauktais pacientais. Ji atkirto, kad tai esą yra planinės paslaugos ir žmonės neva jų gali laukti.

Bet į mus kreipiasi tokie pacientai, kurie negali labai ilgai laukti, nes turi sunkių ligų – po infarktų, dėl širdies nepakankamumo, ritmo sutrikimų. Pas mus pacientai ištiriami ir prieš rimtas kardiochirurgines operacijas. Esame priversti ir juos palikti likimo valiai“, – piktinosi žinoma kardiologė ir jos kolegos.

Santaros poliklinikoje per dieną viena „Lietuvos ryto“ kalbintų medikių konsultuoja 14–15 pacientų – tai ir nauji, ir po atliktų tyrimų grįžę pacientai.

„Eilės ilgėja. Man ir kitiems gydytojams pikta matant, kad palaipsniui nemokama medicina tampa neprieinama“, – atsiduso didelę patirtį sukaupusi specialistė.

Visi kalbinti medikai patvirtino, kad labai patyrę gydytojai neapsikentę iš ligoninės išėjo, o tiems, kurie tebedirba, tenka didesnis krūvis. Pašnekovai vardijo ir išėjusiųjų pavardes – tai iš tiesų geri specialistai, daugybės pacientų pagarbą pelnę profesoriai.

„Vadovybė su mumis elgiasi kaip su šiukšlėmis, sako: jeigu nepatinka, galite išeiti. Todėl jaučiamės nelaimingi. Kai kuriuos gydytojus, taip pat ir mane, čia dar laiko du dalykai – draugiški, palaikantys kolegos ir tai, kad Santaros klinikos yra Vilniaus universiteto rezidentų mokymo bazė. Man patinka gilintis į mokslo naujienas, rašyti mokslinius straipsnius“, – kalbėjo žinoma kardiologė.

Įsakyme – juodu ant balto

„Lietuvos rytui“ prabilusių gydytojų žodžius apie Santaros klinikose vykstančią pertvarką patvirtino dokumentas, kurio kopiją gavo žurnalistė.

Tai 2024 metų rugsėjo 4 d. generalinio direktoriaus įsakymas „Dėl kardiologijos ir angiologijos centro, skubios medicinos centro pareigybių etatų skaičiaus pakeitimo“, kurį pasirašė direktorė valdymui Jolita Jakutienė. Įsakymas buvo pradėtas įgyvendinti nuo spalio 1 d.

Jis skelbia, kad panaikinamas Kardiologijos ir angiologijos centro Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos Kardiologijos skubios pagalbos poskyris.

[[ge:lrytas:lrytas:37328290]]

Tuo esą siekiama „efektyviau organizuoti savalaikių ir kokybiškų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą skubios pagalbos kardiologijos profilio pacientams“.

Pasiūlyme – mirčių rodikliai

„Lietuvos ryto“ žurnalistei pavyko susipažinti ir su būsimo privataus širdies ligų diagnostikos centro, kurį minėjo kalbinti medikai, steigėjų pasiūlymu. Jį yra gavęs vienas iš galimų investuotojų.

Pasiūlyme pabrėžiama, kad rinkos tendencijos esą yra palankios: „Kraujotakos ligos – numeris vienas (ir auganti) mirties priežastis Lietuvoje“; „Kasmet auga valstybės finansavimas šiai sričiai“; „Didelis pacientų srautas ištisus metus“.

Privačiame medicinos centre esą veiks moderni įranga, o žadama metinė grąža būsimiems investuotojams turėtų siekti net 25–35 procentus.

Kai „Lietuvos ryto“ žurnalistė nuvyko adresu, kuris yra nurodytas investuotojus viliojančiame pasiūlyme, paaiškėjo, kad privatus centras turėtų būti atidarytas visai netoli Santaros klinikų. Navigatorius rodė, kad už 900 metrų nuo vienos didžiausių šalies ligoninių.

Klinikų direktorius vengia neparankių klausimų?

„Lietuvos rytas“ Santaros klinikų vadovui T.Jovaišai klausimus uždavė balandžio 4 d. Su juo bandyta susisiekti viešai nurodytais kontaktais ir per administracijos bei komunikacijos atstovus.

[[ge:lrytas:lrytas:37328379]]

Įdomus sutapimas, kad praėjus porai dienų po to, kai laikraštis nusiuntė klausimus T.Jovaišai, viename naujienų portale pasirodė gražus straipsnis apie jo „intensyviausią gyvenimo periodą ir sopulį“.

„Lietuvos rytas“ pakartotinai paprašė T.Jovaišos atsakyti, „kodėl buvo panaikintas Kardiologijos skubios pagalbos poskyris? Kiek buvo atleista specialistų, kurie teikė pagalbą į Skubios pagalbos skyrių pakliuvusiems kardiologiniams pacientams? Kiek po to, kai buvo atleisti minėti kardiologai, iš darbo išėjo to skyriaus skubios pagalbos gydytojų? Kiek etatinių gydytojų buvo likę tame skyriuje? Ar tiesa, kad į etatus, iš kurių išėjo skubios pagalbos gydytojai ir kardiologai, nebuvo priimta naujų darbuotojų, o imta į budėjimus siųsti specialistus iš kitų skyrių? Tai daroma siekiant taupyti lėšas ar kitu tikslu? Kas tomis dienomis, kai iš poliklinikos gydytojai pasiunčiami budėti į Skubios pagalbos skyrių, juos pavaduoja – konsultuoja pacientus? Kiek ilgiausiai pacientams tenka laukti eilėse pas poliklinikos specialistus? Kas pavaduoja į Skubios pagalbos skyrių pasiųstus budėti specialistus iš kardiologinės reanimacijos? Kiek gydytojų trūksta klinikose? Kodėl ir nuo kada nebeliko skubios pagalbos paslaugos, kai iš klinikų vykdavo reanimobilis pervežti ūminį infarktą patyrusių pacientų iš kitų miestų? Kokio lygio gydymo įstaigoje dirbote Jungtinėje Karalystėje? Ar tiesa, kad klinikose bandoma diegti tos šalies modelį?“

Bendro pobūdžio paaiškinimą atsiuntusi klinikų komunikacijos atstovė J.Juozaitytė-Markevičienė nepatvirtino, kad tai yra T.Jovaišos atsakymas, o į redakcijos skambučius darbo metu ji neatsiliepė.

„Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka viena pagrindinių Lietuvos gyventojų mirties priežasčių, kasmet nusinešanti daugiau nei 22 tūkst. gyvybių.

Klinikose veikia miokardo infarkto klasteris, kur pacientams, patyrusiems ūminį infarktą, pagalba suteikiama per įmanomą trumpiausią laiką. Dėl šio sveikatos sutrikimo į klinikas patenka pacientai iš Vilniaus, Utenos, Alytaus apskričių ir Druskininkų bei Varėnos r.

Per pastaruosius 4 metus srautas į Skubios pagalbos (priėmimo) skyrių išaugo: 2024 m. pagalba suteikta daugiau kaip 160 tūkst. pacientų.

Pagalba pacientams Skubios pagalbos skyriuje – vienas prioritetinių Santaros klinikų uždavinių, todėl augantis poreikis diktuoja būtinybę prisitaikyti prie augančių srautų. Kardiologijos centro skubios pagalbos poskyrio pajėgumų nepakako, todėl nuo 2024 m. spalio 1 d. suvienodinta skubios pagalbos teikimo praktika visoje ligoninėje, organizuojant ją per Skubios medicinos centrą, – kitų specialybių padaliniuose nebuvo atskirų skubios pagalbos poskyrių.

Skubios medicinos centrui ir būtinosios pagalbos teikimui skiriamas ypatingas dėmesys, darbuotojų motyvacinėms sistemoms ir priedams už darbo intensyvumą per 2024 m. paskirta daugiau kaip 2 mln. eurų.

Šių pokyčių metu centro nepaliko nė vienas gydytojas specialistas, o per pastarąjį pusmetį prie Skubios medicinos centro komandos prisijungė 3 gydytojai specialistai, dalis darbuotojų pasididino darbo krūvį, prisijungė keli jauni medicinos gydytojai.

Skubios medicinos centre dirba 36 gydytojai specialistai, 37 medicinos gydytojai, 5 paramedikai, 65 anestezijos-intensyvios terapijos ir bendrosios praktikos slaugytojai. (...)

Klinikose suformuota Širdies klinikinė grupė, kuri apima Kardiologijos ir angiologijos, Širdies ir krūtinės chirurgijos bei Kraujagyslių rekonstrukcijos ir endovaskulinės chirurgijos centrus. Vystoma Kardiologijos ir angiologijos centro veikla, pradėta nauja motyvacinė sistema, kurios dėka planinės intervencinės kardiologijos paslaugos teikiamos ir savaitgaliais. (...)

Kardiologijos centre dirba 106 gydytojai kardiologai. Turime 8 laisvus gydytojo kardiologo ar intervencinio kardiologo etatus Kardiologijos ir angiologijos centre, tačiau jauni kolegos, baigiantys rezidentūrą, yra pareiškę norą čia dirbti. (...)

Profesorius T.Jovaiša buvo atsakingas už anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skubios medicinos veiklą universitetinėse Karalienės ir Karaliaus Jurgio ligoninėse Londone, penkerius metus vadovavo tų ligoninių intensyvios terapijos tarnybai“, – rašė J.Juozaitytė-Markevičienė.

Murdomi gydytojai atskleidė, kaip dirbtinai didinamos eilės ir kur kyšo privatūs interesai II dalis (9)