Romėnų išmintis byloja: „Ligonio sveikata ir gerovė – gydytojui aukščiausias įstatymas“. Gydytojai neurologai, pasitelkdami savo žinias, patirtį ir visas diagnostines priemones, stengiasi kuo anksčiau mus apsaugoti nuo sunkių neurologinių ligų raidos.
Respublikinės Panevėžio ligoninės 1-ajame ir 2-ajame Neurologijos skyriuose gydomi ligoniai su galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, periferinės nervų sistemos ligomis, demielinizuojančiais centrinės nervų sistemos susirgimais ir kitomis nervų sistemos ligomis jų paūmėjimo metu.
Į Respublikinės Panevėžio ligoninės 1-ąjį neurologijos skyrių gydytoja Sandra Baužaitė-Babušienė atėjo dirbti 2019 metais, o nuo 2021-ųjų birželio pradėjo vadovauti šio skyriaus darbui.
„Esu kilusi iš Elektrėnų, o vėliau su tėvais persikėlėme gyventi į Kauną. Todėl mokiausi Kaune, paskui įstojau į Kauno medicinos institutą, dabar – Sveikatos ir mokslo universitetas.
Studijuodama ištekėjau, mano vyras Tomas dirba Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir yra ortopedas traumatologas. Baigusi studijas atvykau dirbti į Panevėžio ligoninę“, – pradėjo pasakojimą apie save medikė ir paaiškino, kodėl pasirinko studijuoti neurologiją.
Neurologija – įdomi ir sudėtinga sritis
„Giminėje esu pirma medikė. Mama yra menininkė – tapytoja, bet visą gyvenimą norėjo būti gydytoja. Tačiau menas ją patraukė į savo pusę. Galima sakyti, kad mama paskatino studijuoti mediciną. Mokiausi gerai, labai patiko biologija, chemija. Todėl ir atsirado mintis pasirinkti medikės profesiją.
Kadangi norėjau būti arčiau žmogaus, pasirinkau studijuoti neurologiją. Tai labai įdomi ir labai sudėtinga sritis. Tuo metu daugelis neurologijos ligų buvo nepagydomos – perspektyvos mažos. Dabar labai džiaugiuosi ir nesigailiu, kad pasirinkau šitą specialybę“, – atviravo S. Baužaitė-Babušienė ir teigė, kad šiuo metu neurologija labai pažangi ir perspektyvi specialybė.
Darbo sąlygos – nuostabios
Pasak medikės, Panevėžį pasirinko, kadangi vyras – panevėžietis.
„Nesinorėjo dirbti skirtinguose miestuose. Todėl dvejonių dėl darbo vietos nebuvo. Dirbti pradėjau 2019 metais, o Neurologijos skyriui vadovauju nuo 2021 metų. Beje, pirma darbovietė buvo Šiaulių ligoninė, bet buvo labai sudėtinga suderinti šeimyninį gyvenimą. Kai atvykau į Panevėžio ligoninę, Neurologijos skyrius buvo kitoks. Dabar jis atnaujintas ir atliktas puikus remontas. Kitokios pagalbinės priemonės – pritaikytos pacientams. Darbo sąlygos – nuostabios“, – džiaugėsi S. Baužaitė-Babušienė.
Gydymas modernėja
Pasak medikės, Neurologijos skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos profesionalus medikų kolektyvas.
„Teikiame pagalbą pacientams visą parą. Vienas iš šio skyriaus tikslų – pagerinti ūmų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą patyrusių pacientų skubią diagnostiką ir specifinio gydymo kokybę bei antrinę profilaktiką. Su kolegomis pastebėjome, kad, deja, insultą patyrusių pacientų amžius tampa jaunesnis. Atsižvelgdamas į tai, skyriaus personalas pradės dirbti pagal atnaujintą jauno amžiaus – 50 metų ir jaunesnių pacientų, patyrusių išeminį insultą, ištyrimo protokolą, kuris sudarytas pagal naujausias tarptautines rekomendacijas“, – pasakojo medikė.
Neurologinio skyriaus vedėja teigė, kad siekiama, jog skyriuje būtų aktyviau teikiamos neurologinio profilio dienos stacionaro paslaugos.
„Skyriuje tiriami ir gydomi pacientai, sergantys epilepsija, migrena, neuroraumeninėmis, neurodegeneracinėmis ir kitomis ligomis. Turime tobulėti ir spėti su visomis medicinos naujienomis. Panašu, kad mūsų skyriui pavyksta žengti koja kojon su naujienomis. Pagrindiniai pacientai – patyrę insultus. Tai didžiausia ligonių grupė. Jų gydymas modernėja. Dirbame labai intensyviai ir šiais metais galėsime pagalbą suteikti daugiau pacientų. Pažangos yra daug, tik svarbu spėti su pažanga žengti drauge“, – aiškino S. Baužaitė-Babušienė.
Domina migrena
Neurologijos skyriaus vedėja aiškino, kad ją ypač domina migrena ir jos gydymo metodai.
„Atsiranda vis nauji vaistai, kuriuos pritaikius galima lengviau gyventi su migrena. Kiekvienas neurologas specializuojasi atskirose srityse ir skiria tai ligai daugiau dėmesio. Didžiausia problema – per maža migrenos diagnostika. Tik 26 proc. migrena sergančių asmenų Lietuvoje kreipiasi į gydytoją ir tik daliai pacientų nustatoma tiksli diagnozė ir skiriamas specifinis gydymas.
Svarbu yra ne tik priepuolio nutraukimas, bet ir tinkama migrenos profilaktika. Beje, gydymo būdų pasirinkimas kiekvienam pacientui yra individualus ir kuo toliau, tuo labiau modernėja“, – sakė medikė ir teigė, kad Lietuvos medicina nenusileidžia kitoms Europos šalims pagal gydymo metodus.
Ir namuose… apie mediciną
Anot medikės, negali išėjusi iš darbo uždaryti duris ir negalvoti apie pacientus ir jų gydymo metodus.
„Kadangi su vyru Tomu dirbame toje pačioje ligoninėje, tai namuose gvildename medicinos klausimus. Kai darbas patinka, tai kalbėti apie jį – vienas malonumas.
Asmeniniam gyvenimui pakanka laiko. Patinka kelionės ir vyrą išmokiau keliauti. Labai mėgstu skaityti knygas, bet šitam pomėgiui laiko lieka per mažai. Kadangi mama tapytoja ir pati kadaise tapiau, bet dabar ir tam jau neužtenka laiko“, – pasakojo S. Baužaitė-Babušienė.