Metų medicinos darbuotojo premijos – kasmetinė padėka Kauno sveikatos priežiūros specialistams. Komisijos sprendimu atrinkti geriausi miesto šeimos gydytojai, specialistai, slaugos, greitosios medicinos ir visuomenės sveikatos darbuotojai.
Balandžio 29-osios vakarą Metų gydytojo, Metų slaugytojo ir Metų sveikatos apsaugos darbuotojo titulų laimėtojams bus įteiktos solidžios premijos.
2024-ųjų geriausiais medicinos darbuotojais paskelbti K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės medicinos gydytoja Laima Geduškaitė, LSMU Kauno ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Daiva Pažėrienė bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų bendrosios praktikos slaugytoja O.Paškevičienė.
Įvertinimo už pavyzdingai įvykdytus darbus sulaukė ir Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro maitinimo organizavimo specialistė Sigrida Tautkevičienė bei Kauno miesto poliklinikos Jaunimo centro vadovė Vytautė Užaitė.
Kauno rotušėje vyksiančios šventės metu laureatams bus įteiktos 3 tūkst. eurų vertės premijos.
Miesto padėkų sulauks ir 11 sveikatos priežiūros įstaigų, kurios 2024 metais aktyviai vykdė imunoprofilaktinį darbą, prevencines programas ir pirmavo valdant antimikrobinį atsparumą.
Nors gydymo sėkmei daug įtakos turi gydytojo kvalifikacija, itin svarbus vaidmuo šiame procese tenka ir slaugytojui – šiai minčiai visiškai pritaria laureate tapusi O.Paškevičienė.
Iš Mosėdžio (Skuodo r.) kilusi moteris iškart po mokslų pasirinko darbą Kauno klinikose, kur praleido jau pusšimtį metų.
– Kaip atrodė pirmieji darbo metai Kauno klinikose? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo O.Paškevičienės.
– Pasirinkau darbą intensyviosios terapijos padalinyje, nes norėjau kuo daugiau išmokti ir įgyti žinių.
Vos po metų gavau pasiūlymą dirbti Intensyviosios terapijos skyriaus vyresniąja slaugytoja, tačiau dėl jauno amžiaus šių pareigų atsisakiau ir pasiūliau kolegę. Bet ji po dvejų metų ištekėjo ir išvažiavo gyventi į kitą miestą.
Tuo metu intensyviosios terapijos skyrius buvo padalintas į tris poskyrius – Anesteziologijos, Reanimacijos bei Dializės. Tapau vyresniąja slaugytoja Dializės poskyryje ir dirbu jame ligi šiol. Iš viso Kauno klinikose praleidau 50 metų.
Nors dirbu ilgai, yra dirbančių dar ilgiau, o keisti darbo vietos niekada nebuvo kilusi mintis.
– Iš kur atsirado potraukis prie medicinos?
– Šeimoje medikų nebuvo, bet mama domėjosi medicina, ji buvo pirmoji mano mokytoja – išmokė leisti vaistus.
Mano pirmoji mokytoja, kurią pažinojau nuo 4 metų, neabejojo, kad mano kelias – tik į mediciną, nes atitinka mano charakterį ir kitas asmenines savybes.
Pasirinkau mediciną ir tuo labai džiaugiuosi – neįsivaizduoju savęs kitoje srityje. Darbas labai patinka ir su dideliu džiaugsmu atlieku jį visą gyvenimą.
– Kokios tos savybės, reikalingos medicinos įstaigoje dirbančiam žmogui?
– Turi būti empatiškas, atsidavęs savo darbui ir atlikti jį taip gerai, kaip tik gali. Tam reikia nuolat tobulinti žinias. Negalima eiti lengviausiu keliu. Būtina gerbti visus žmones ir jiems suprantama kalba paaiškinti, kas ir kaip daroma.
Dėl žinių stokos pacientai daugelį dalykų supranta savaip, o kai viską išaiškini, nekyla jokių nesusipratimų, žmonės pradeda kitaip vertinti savo ligą ir situaciją.
Žmonėms kyla, kaip mums atrodo, elementarių klausimų. Tačiau nesvarbių klausimų nebūna. O slaugytojo klausti visada drąsiau.
– Ar šiomis savybėmis pasižymi ir jaunosios kartos slaugytojai?
– Mano minėtos savybės, manau, yra būtinos, be jų neįsivaizduoju išties gero ir profesionalaus slaugytojo.
– Dirbti Intensyviosios terapijos skyriuje – turbūt pats sunkiausias darbas?
– Tikrai taip, labai sunkus darbas. Situacija greitai keičiasi, todėl reikia greitos reakcijos.
Kai pradėjau dirbti, nebuvo profiliuotos intensyviosios terapijos, todėl reikėjo įgyti labai įvairiapusės patirties.
– Gydytojas be gero slaugytojo turbūt irgi jaučiasi kaip be rankų?
– Arčiausiai paciento visada yra slaugytojas, kuris atlieka savotišką tarpininko vaidmenį. Dalis pacientų nedrįsta paklausti gydytojo, o tuomet gelbėja slaugytojas.
– Nepaisant visos medicinos pažangos, slaugytojo profesija turbūt neišnyks dar daugybę metų?
– Neįsivaizduoju, kas galėtų juos pakeisti. Galbūt techninį darbą galima atlikti kažkaip kitaip, bet slaugytojas – tai ne tik techninis darbas.
Sergančiam žmogui itin svarbu atjauta ir palaikymas.
Slaugytoja turi būti gera psichologė ir turėti daug įvairių sričių žinių, kad galėtų padėti pacientui sveikti.
– Šiemet gaunate jau ne pirmą apdovanojimą. Nujaučiate, kodėl taip atsitiko?
– Šiemet gavau jau trečią apdovanojimą, o mano darbo kabinete išrikiuota beveik dvi dešimtys apdovanojimų.
Esu kuklus žmogus ir renkuosi tyliai dirbti savo darbą taip gerai, kaip tik sugebu.
Manimi pasitiki tiek medikai, tiek pacientai visose veiklos srityse – tai yra geriausias apdovanojimas.
Žinoma, malonu, kad mane pastebi ir įvertina, tačiau dirbu dėl pacientų iš pašaukimo ir esu labai laiminga, kai galiu jiems pagelbėti.