Pasak siūlymo iniciatorės Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), įsigaliojus naujai tvarkai, iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Be to, tikinama, kad tai prisidėtų ir prie strateginių Vyriausybės tikslų – didinti skaidrumą sveikatos sistemoje, paslaugų prieinamumą, valdyti eiles gydymo įstaigose, gerinti medikų savijautą, mažinti pacientų atskirtį – įgyvendinimo.
„Šiuo metu prisimokėjimu sukuriama finansinė nauda sudaro prielaidas persivilioti gydytojus iš kitų įstaigų, sudaryti jiems sąlygas teikti atitinkamos apimties paslaugas. Tokia situacija būtent ir lemia tai, kad, valstybinėms ir savivaldybių įstaigoms negalint prisivilioti specialistų į savo įstaigas, PSDF lėšomis finansuojamų paslaugų laukimo eilės auga“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Tiesa, siekiama užtikrinti, kad odontologinės paslaugos vaikams ir socialiai remtiniems asmenims ir toliau būtų teikiamos ta pačia tvarka, kaip ir šiuo metu.
Vyriausybės inicijuotoms pataisoms dar turės pritarti Seimas. Numatoma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2026-ųjų pradžios.
Šiuo metu Sveikatos sistemos įstatymas įtvirtina galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas bei procedūras. Kaip jau anksčiau nurodė ministerija, praktikoje tai tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu, keliančiu nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą.
Ministrė tikina, kad laikosi principinių nuostatų
Tiesa, diskutuojant dėl ministerijos siūlomų pokyčių, pasigirdo kai kurių medikų bei pacientų atstovų kritika, esą pakeitimai apribotų pacientų galimybes laisvai pasirinkti jiems tinkamiausią paslaugos apimtį ar kokybę, pablogintų paslaugų prieinamumą ir tik padidintų socialinę atskirtį. Visgi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina – diskusijos vis dar vyksta.
„Noriu pabrėžti, kad vyksta dialogas ir, be abejonės, mūsų pokalbiai su visomis suinteresuotomis pusėmis taip pat vyksta. Tačiau, principinės mūsų nuostatos – daugiau skaidrumo viešajame sektoriuje ir paslaugų prieinamumo didinimas – išlieka kaip labai svarbūs“,– trečiadienį prieš prasidedant Vyriausybės posėdžiui žurnalistams teigė M. Jakubauskienė.
„Analizuodami situaciją pamatėme, kad didžiausia dalis papildomų mokėjimų yra už ambulatorines specialistų konsultacijas ir, be abejonės, dienos chirurgijos stacionaro paslaugų teikimo srityje“, – pažymėjo ji.
Lietuvoje pacientai sveikatos priežiūrai išleidžia bene daugiausiai
Pasak ministrės, turimi duomenys rodo, kad papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas praėjusiais metais pacientai sumokėjo ne mažiau kaip 41 mln. eurų. Visgi, anot jos, reali suma gali būti dar bent kelis kartus didesnė, nes ne visos gydymo įstaigos tokią informaciją teikia Valstybinei ligonių kasai.
Vėliausiai prieinamais „Eurostat“ duomenimis, 2023-aisiais Lietuvos namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai sudarė 31,83 proc. visų išlaidų sveikatos priežiūrai. Tuo metu Europos Sąjungos (ES) vidurkis 2022 metais buvo 14,27 procento.
ELTA primena, kad dėl balandį SAM pristatytų pakeitimų kilo didelis pasipriešinimas. Visgi trečiadienį premjeras Gintautas Paluckas tikino, kad toks sprendimas yra socialiai teisingas ir padės efektyviai spręsti gydymo įstaigose susidarančių eilių klausimą.
Tiesa, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tokiuose siūlymuose sakė įžvelgiantis dideles rizikas. Pasak jo, nauja sistema galėtų sudaryti sąlygas šešėlio ir korupcijos įsigalėjimui.