„Dažnai turime tokių atvejų, kai mes pastebime, kad žmonės atvažiuoja jau tikrai blogos būsenos. Arba netgi juos atveža greitoji dėl neadekvataus elgesio.
Pradedi aiškintis, kodėl jis taip ilgai nesikreipė, nors žmogus sako, kad jau keli metai ten kažkas blogai. Na, atsakymas dažniausiai būna šitas: „Aš bijojau, kad neteksiu darbo, negalėsiu daryti to ir to“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Jis pridūrė, kad naujoji tvarka gali pastūmėti gyventojus ir į koučerių ar visokio plauko gyvenimo būdo ekspertų glėbį.
Baiminasi, kad gydymo įstaigose augs tiek eilės, tiek korupcija: ieškant kaltų pirštu beda ne tik į privatų sektorių
„Gydymu mes to pavadinti tikrai negalime. Gydyti gali tik gydymo įstaigos (...) dažnu atveju pabūrimų ir keleto protingų patarimų neužtenka, jeigu žmogus iš tikrųjų serga“, – pabrėžė M.Marcinkevičius.
Pokyčiai atrodo logiški
Susiję straipsniai
Kita vertus, nauja tvarka, suteiks daugiau konfidencialumo besilankantiems įstaigose, kurių paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.
„Dabar tuos duomenis galės matyti tik gydytojai psichiatrai ir šeimos gydytojas, kuris turi viską žinoti apie pacientą. O kiti sveikatos specialistai galės tų duomenų prašyti tik pagal atskirą užklausimą. Čia yra geroji pusė“, – sakė M.Marcinkevičius.
„Tačiau kalbant apie privačias įstaigas, kurios neturi jokios sąsajos su valstybe, neturi sutarčių su ligonių kasomis... Jos anksčiau jokių duomenų neteikdavo ir šitoje vietoje, matyt, turėsime tam tikrą problemą. Buvo žmonių, kurie būtent į tokius centrus ir kreipdavosi, norėdami visiško anonimiškumo.
Pagal naują tvarką, ir šitie privatūs psichiatrai ar bet kokios įstaigos jau turės teikti tuos duomenis į bendrą sistemą.
Kodėl tas padaryta? Manau, logikos yra iš tos pusės, kad visi duomenys būtų toje sistemoje. Jeigu žmogus serga kažkokia liga, dėl kurios jis negali gauti ginklų, visi duomenys bus vienoje vietoje. Tame logikos irgi yra“, – aiškino M.Marcinkevičius.
Darbui nekliudo, yra tik viena išimtis
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad psichikos sveikata – jautri tema. Gali būti, kad dingus visiško anonimiškumo galimybei, dalis žmonių apskritai nesikreips į specialistus.
„Be abejo, nuo to jis nenustoja sirgti, o jo būklė atvirkščiai – tik blogėja. Labai sunku išlaikyti balansą, kad žmonės nebijotų kreiptis ir noro turėti visus duomenis“, – sakė M.Marcinkevičius.
Sunku tiksliai pasakyti, kiek žmonių dabar išlaiko visišką anonimiškumą, tačiau medikas svarstė, kad, atsižvelgiant į privačios medicinos apimtis, jų turėtų būti nemažai.
Dažnai konfidencialumo paieškos susijusios su baime, kad diagnozė gali kliudyti karjerai.
„Daugiausia tai yra iš senų laikų likę mitai, nes dabar praktiškai nėra beveik jokių specialybių, kuriose žmogus negalėtų dirbti dėl bet kokių psichikos sutrikimų.
Tačiau yra viena didelė išimtis – ginklai. Daliai specialybių, vidaus reikalų ir krašto apsaugos sistemose, yra reikalingas ginklas. Aišku, ta dalis žmonių dažnai kreipiasi į privačius centrus, tikėdamiesi visiško anonimiškumo“, – pasakojo M.Marcinkevičius.
Dėl teisės vairuoti problemų nebūna
Tiesa, pasak jo, išliks galimybė net ir valstybinėje įstaigoje į sistemą pateikti koduotus paciento duomenis. Tik tuomet sveikatos priežiūros paslaugos nebus apmokamos PSDF lėšomis.
„Ta galimybė yra, bet gali būti problemų su vaistų išrašymu ir kitais dalykais“, – užsiminė M.Marcinkevičius.
„Vis tiek skatinčiau žmones nebijoti, nes visada galima rasti galimybę. Nesigydant, liga pati neišeina, dažniausiai ji tik blogėja, anksčiau ar vėliau vis tiek pateksi į gydymo sistemą. Geriau tą pradėti laiku, kai diagnozė yra žymiai lengvesnė“, – patikino M.Marcinkevičius.
Jis nuramino, kad psichinės sveikatos problemos neatima teisės vairuoti. Už vairo sėsti negalima tik esant aktyviai psichozės diagnozei.
Nerimas, miego sutrikimai, depresija, valgymo sutrikimai niekaip neapriboja teisės vairuoti.
„Net psichoze persirgęs žmogus po kelių metų, su gydytojo leidimu, jis gali vairuoti“, – sakė M.Marcinkevičius.
Veikia 116 pirminio lygio psichikos sveikatos centrų
E. sveikatos sistemoje dar šiemet bus pradėti tvarkyti pacientų psichikos sveikatos duomenys, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Pasak SAM, dar šiemet bus pradėti tvarkyti pacientų psichikos sveikatos duomenys, juos galės matyti tik tam tikri specialistai, o pat pacientas galės patikrinti, kas domėjosi jo psichikos sveikatos istorija.
„Kai įsigalios pokyčiai, tuos duomenis, kuriuos gydytojai šiuo metu suveda į įstaigų vidines informacines sistemas arba popierinius blankus – paciento nusiskundimus, anamnezę, tyrimo plano aprašymą, taikytą gydymą, gydymo rekomendacijas ir kt., jie turės vesti į E. sveikatos sistemą“, – pranešime cituojama ministerija.
Anot jos, toks duomenų suskaitmeninimas ir jų saugojimas vienoje sistemoje užtikrins paciento gydymo tęstinumą, nes gydytojas bus geriau informuotas apie paciento sveikatos būklę ir jo ligos istoriją. Tai ypač svarbu skiriant vaistus, nes E. sveikatoje gydytojas gali patikrinti, kaip skirtingi paciento vartojami vaistai sąveikauja tarpusavyje.
Prievolė tvarkyti paciento duomenis E. sveikatoje atsirado 2018 m., tačiau psichikos sveikatos duomenų tvarkymo pradžia buvo atidėta, kol tam bus sudarytos techninės galimybės E. sveikatos sistemoje.
Psichikos sveikatos posistemė šiuo metu yra testavimo stadijoje ir pradės veikti šiemet.
Psichikos sveikatos specialistų pagalbą galima gauti daugelyje poliklinikų. Ministerijos duomenimis, šalyje veikia 116 pirminio lygio psichikos sveikatos centrų.