Remiantis naujausio tyrimo rezultatais, dauguma apklaustų medikų prognozuoja neigiamas pasekmes, jei planuojami pakeitimai bus įgyvendinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kaip parodė tyrimas, medikai įžvelgia neigiamą planuojamų pokyčių poveikį paslaugų prieinamumui. Daugiau nei 52,7 proc. medikų mano, kad eilės sveikatos paslaugoms tik ilgės, t. y. paslaugų prieinamumas mažės. Priešingos nuomonės laikosi 39 proc., o 5,6 proc. sako, kad pokyčiai neturės jokio poveikio. 1,8 proc. respondentų neturėjo aiškios nuomonės.
Tuo tarpu net 81 proc. medikų mano, kad siūlomi įstatymo pokyčiai sumažins sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Vos 7,8 proc. prognozuoja teigiamą įtaką, o 7,6 proc. mano, kad įstatymo pakeitimai neturės jokios įtakos paslaugų kokybei. Likę 2,4 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.
Baiminasi, kad gydymo įstaigose augs tiek eilės, tiek korupcija: ieškant kaltų pirštu beda ne tik į privatų sektorių
„Daugybė gydytojų Lietuvoje šiandien kenčia dėl milžiniško darbo krūvio, neadekvačių atlyginimų bei perteklinės biurokratijos. Jei įstatymo projektai bus priimti, tai reiškia tik vieną – vis ilgėjančias pacientų eiles pas medikus ir tuštesnes ligonines medicinos personalo atžvilgiu“, – teigia „Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos“ valdybos narė Rasa Isevičienė.
Kaip vieną iš galimų padarinių, sveikatos priežiūros specialistai taip pat įžvelgia didesnę medicinos specialistų emigracijos tikimybę. Apklausos duomenimis, net 80,5 proc. medikų mano, kad įstatymų pakeitimai padidins gydytojų ir slaugytojų migraciją į kitas šalis. Tik 1,8 proc. prognozuoja, kad emigracija mažės, o 9 proc. nemato jokio ryšio tarp įstatymų pokyčių ir medikų išvykimo. 7,4 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Susiję straipsniai
„Mūsų šalis jau dabar patiria medikų trūkumą, o tokie sprendimai tik dar labiau demotyvuos medikus tęsti darbą Lietuvoje“, – sako gyd. R. Isevičienė.
Tyrimo duomenys taip pat atskleidė, jog siūlomi pakeitimai gali paskatinti korupciją sveikatos sektoriuje. Beveik 85 proc. medicinos darbuotojų mano, kad pokyčiai paskatins nelegalius atsiskaitymus už sveikatos priežiūros paslaugas. Vos 2,4 proc. tikisi, kad korupcija mažės, o 6,2 proc. galvoja, kad įstatymų pakeitimai situacijos nepakeis. Nuomonės neturėjo 5,3 proc. respondentų.
Kaip jau anksčiau teigė įstatymo pakeitimus inicijavusios SAM vadovė Marija Jakubauskienė, įsigaliojus naujai tvarkai, iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas.
Tačiau medikų bendruomenės nerimą kelia, kad SAM šie veiksmai nebuvo derinti su jų atstovais. Tiek priemokų naikinimas, tiek ketinimai juos suvaryti į viešąsias įstaigas ar pacientų teisių ribojimai, susiję su galimybe rinktis gydymo įstaigas, geresnes paslaugas.
Anketinę apklausą „Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga“ vykdė šių metų gegužės 30 d. – birželio 6 d. Tyrime dalyvavo 3820 medicinos darbuotojų iš įvairių Lietuvos savivaldybių bei skirtingų sveikatos priežiūros sričių.