„Tėtis buvo statybininkas, kažkada, prieš daug metų jis ir Ukmergės ligoninę statė“, – simbolinę detalę prisimena Rimvydas Civilka (54), pats daugiau nei dešimtmetį vadovaujantis Ukmergės ligoninei.

Pašnekovas, nors ir augo Vilniuje, bet gimė Ukmergėje, šiame mieste gyveno jo seneliai. Nenuostabu, kad 2000 m. po medicinos rezidentūros studijų jis grįžo į gimtinę.

Pilvo chirurgas greitai apšilo kojas, po kelių metų tapo Chirurgijos skyriaus vedėju, o 2013 m. ryžosi priimti nelengvą iššūkį – pradėjo vadovauti į skolų liūną įklimpusiai ligoninei, kuri neturėjo iš ko sumokėti darbuotojams atlyginimų.

Šiandien tai pavyzdine laikoma gydymo įstaiga. Eilę metų ligoninė dirba pelningai, pritraukia jaunų gydytojų ir išlaiko vietos gyventojų pasitikėjimą.

[[ge:lrytas:lrytas:38136777]]

Net 84 proc. Ukmergės rajono savivaldybės gyventojų renkasi savo miesto ligoninę. Bendrame Lietuvos paveiksle – pagirtinas rodiklis.

Gegužę sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apdovanojo R.Civilką nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu.

[[ge:lrytas:lrytas:24104534]][[ge:lrytas:lrytas:37774783]][[ge:lrytas:lrytas:38296499]][[ge:lrytas:lrytas:32830292]]

„Smagu, kad pastebi ir mažesnes įstaigas. Sakyčiau, šis įvertinimas skirtas visam Ukmergės ligoninės kolektyvui, be jų ir nebūtų rezultatų“, – pabrėžė R.Civilka.

Nors vadovauja ligoninei, gydytojo chalato giliai į spintą nepakabino – per mėnesį turi 3–4 naktinius budėjimus skubios pagalbos skyriuje, be to, konsultuoja pacientus, atlieka echoskopijas.

„Chirurgo darbas man visada patiko. Ir dabar, kai nueinu į operacinę, pailsiu nuo administracinio darbo“, – Lrytas sakė R.Civilka.

– Kalbama, kad medicinos personalas Lietuvoje sensta. Kokia situacija Ukmergės ligoninėje?

– Per paskutinius 5 metus gydytojų kolektyvas pastebimai atjaunėjo. Iš 93 gydytojų – 24 medikai yra iki 35 m. amžiaus, o 29 gydytojai – 35–44 m. amžiaus.

Taigi, daugiau nei pusė gydytojų yra jaunesni nei 44 m. Pensinio amžiaus, vyresnių nei 65 m., viso yra 14 gydytojų.

Padėtis blogesnė su slaugytojomis. Daugiau kaip pusė (82 iš 160) yra 55–64 m. amžiaus, vyresnių nei 65 m. – 19 slaugytojų. Iki 35 m – 14 slaugytojų. Netolimoje ateityje gali atsirasti problemų, kai pensinio amžiaus sulauks 55–64 m. amžiaus grupės darbuotojos.

– Ir kaip ruošiatės tai ateičiai?

– Pas mus nemažai slaugytojų atvyksta į praktiką. Kalbiname, kad po studijų grįžtų dirbti į Ukmergę, taip pasipildo medikų gretos.

Taip pat dalyvaujame ministerijos ir savivaldybės programoje, pagal kurią 7 slaugytojų padėjėjos įgis slaugytojos kvalifikaciją ir įsilies į mūsų kolektyvą. Iš Anykščių, iš Širvintų atvažiuoja pas mus dirbti. Visais būdais bandome gaudyti slaugytojas.

[[ge:lrytas:lrytas:38314243]]

– O ar jauni gydytojai, kurie pasirenka Ukmergės ligoninę, atsikelia ir čia gyventi?

– Dauguma gydytojų yra važinėjantys. Gyventi į Ukmergę persikelia tik vienas kitas. Savivaldybė anksčiau ir butus siūlė, kad medikai persikraustytų, bet šita programa nepasiteisino.

Kai gydytojas baigia mokslus, įprastai jis jau būna sukūręs šeimą, turi savo būstą, dažniausiai didmiestyje. Todėl ir tas persikėlimas į Ukmergę nėra toks dažnas.

Daktarai renkasi važinėti iš Vilniaus ir Kauno. Juolab, susisiekimas yra labai geras, iš Vilniaus kelionė gali trukti vos 40 minučių. Tie gydytojai pas mus dirba pilnu etatu, Ukmergėje būna kiekvieną dieną.

– Prieš 3-ejus metus Ukmergės ligoninėje buvo uždarytas Akušerijos skyrius. Iš rajonų ligoninių vadovų esu girdėjęs įvairių nuomonių dėl Akušerijos skyrių tinklo retinimo. Kokia jūsų pozicija? Ar per tą laiką yra pasitaikę situacijų, kai kreipiasi gimdyvės, kurioms reikalinga skubi pagalba?

– Buvo gaila uždaryti veikiantį, puikų kolektyvą turėjusį skyrių. Tačiau privalu atsižvelgti į realią situaciją, demografinę padėtį – gimdymų skaičius nuolat mažėjo, gyventojų mažėja, jie sensta.

Turime prisitaikyti prie kintančių sąlygų, o ne užsispyrus bet kokia kaina (netgi mokant gimdyvėms už gimdymą konkrečioje savivaldybė) bandyti išlaikyti skyrių.

Išlaikyti skyrių ir personalo būrį, kai moterys pas mus gimdo kas antrą ar kas trečią dieną, ne tik ekonomiškai nenaudinga, bet ir pacientams nesaugu, nes dėl praktikos stygiaus prarandama kvalifikacija, įgūdžiai. Todėl sprendimas uždaryti Akušerijos skyrių, manau, buvo protingas, savalaikis žingsnis, nepratęsiant skyriaus agonijos dar keleriems metams.

Statistika rodo, kad šių paslaugų poreikis Ukmergėje artimiausiu metu tikrai nedidės. Tą patvirtina ir praėjusių metų gimdymų skaičius Ukmergėje – iš viso per metus gimdė tik 209 ukmergietės.

Akušerijos skyriaus patalpose atidarėme slaugos skyriaus padalinį – demencija sergantiems pacientams. Šių paslaugų poreikis rajono gyventojams yra didžiulis.

Svarbu paminėti ir tai, kad uždarius Akušerijos skyrių, per kelis metus nebuvo nei vienos gimdyvės, kuri būtų gimdžiusi ligoninės priėmimo skyriuje. Tiesa, ir tokiems atvejams esame pasiruošę. Per visą tą laiką tik kelios gimdyvės kreipėsi į priėmimo skyrių, bet greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtos gimdyti į Vilniaus Santaros klinikas, kur saugu ir mamai, ir vaikui.

[[ge:lrytas:lrytas:38314230]]

– Sakote, kad buvusį Akušerijos skyrių pertvarkėte, ten dabar teikiamos paslaugos sergantiems demencija. Ligoninei jau trūksta patalpų?

– Visos patalpos pas mus išnaudojamos maksimaliai, nuolat plečiamės, tad jau trūksta vietos. Pavyzdžiui, prieš 3 metus atidarėme vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų kabinetą. Paklausa didelė, mąstome apie plėtrą.

Ir tas padalinys demencija sergantiems pacientams – nuolat pilnas, galvojame, kur reikėtų dar plėstis.

– Šiais laikais mobilumu pasižymi ne tik medikai, bet ir pacientai. Ar ukmergiškiai nevažiuoja pas gydytojus į Vilnių?

– Remiantis Vilniaus regiono funkcinės sveikatos priežiūros planu – net 84 proc. paslaugų savivaldybės gyventojams buvo teikiama savivaldybės ribose. Todėl nėra daug pacientų, vykstančių gydytis į kitus miestus. Daugiausia tai yra pacientai, kuriems reikia III lygio paslaugų. Jie vyksta į Vilnių – Santaros klinikas ir Nacionalinį vėžio centrą.

– Seimo kabinetuose ir koridoriuose šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl priemokų už medicinos paslaugas naikinimo. Tikimasi, kad nuo to išloštų valstybinė medicina. Kaip vertintumėte tokį pokytį?

– Džiaugiuosi, kad ministrė ėmėsi realių žingsnių įsisenėjusioms problemoms spręsti. Palaikau SAM sprendimą naikinti priemokas. Ir pacientų, ir gydymo įstaigų atžvilgiu būtų teisinga, kad iš PSDF, t.y. mokesčių mokėtojų pinigų, apmokamą paslaugą pacientai gautų be jokių papildomų priemokų.

Dabar situacija yra iškreipta – privatus sektorius gauna dvigubą apmokėjimą – iš PSDF ir pacientų, o viešosios įstaigos – tik iš PSDF.

Todėl privatusis sektorius turi geresnes sąlygas, daugiau lėšų, gali daugiau mokėti gydytojams, pritraukti juos iš viešojo sektoriaus, o gydytojų skaičius ribotas. Ir privatininkams, ir viešajam sektoriui turėtų galioti vienodos taisyklės.

Paprastas pavyzdys: jei ligoninė už tyrimą, paimkime pilvo organų echoskopiją su specialisto konsultacija, gauna 30 eurų iš ligonių kasų, o privati įstaiga 90, 100 eurų ar daugiau, tai akivaizdu – yra skirtumas, kiek gali mokėti gydytojui vieša įstaiga ir kiek privati už vieną tyrimą.

Bendrauju, susiduriu su daugybe gydytojų – tiek su dirbančiais, tiek su norinčiais įsidarbinti. Pagrindinis kriterijus, motyvas – alga, pinigai. Todėl esminė priežastis, kodėl gydytojai renkasi privačią mediciną yra pinigai, o ne viešumoje pasigirstančios kalbos apie prastas darbo sąlygos, seną įrangą ar blogą vadybą viešajame sektoriuje. Manau daugumoje, valstybinių įstaigų (Ukmergės ligoninėje – garantuotai) darbo, gydymosi sąlygos, įranga niekuo nenusileidžia privačioms.

Dėl vadybos – turėdamos ribotus išteklius, gaudamos finansavimą tik iš ligonių kasų, turėdamos teikti ne tik pelningas, bet ir būtinas paslaugas, dauguma viešujų įstaigų, ligoninių, poliklinikų sugeba dirbti pelningai, atnaujinti įrangą, patalpas, konkuruoti su privačiomis.

[[ge:lrytas:lrytas:38314225]]

– Prieš mėnesį paskelbta apklausa, kurioje teigiama, kad Lietuvoje medikams neoficialiais pinigais ar dovanomis per pastaruosius 12 mėnesių atsidėkojo kas dešimtas gyventojas, lankęsis viešosiose gydymo įstaigose. Kiek jums dar tenka girdėti apie šį reiškinį?

Ukmergės ligoninės administracijoje pranešimų apie galimus korupcijos atvejus nuo 2021 m. iki šiol gauta nebuvo.

Ligoninėje yra įsteigtas Pranešėjų apsaugos vidinis kanalas, kuriuo nebuvo kreiptasi dėl galimų korupcijos atvejų. Gydytojams tenka susidurti su situacijoms, kai prašoma konsultuoti be eilės, tačiau šie atvejai yra išsprendžiami pasiūlant kreiptis bendra tvarka.

Didelis dėmesys skiriamas medicinos personalo ir pacientų antikorupcinio sąmoningumo stiprinimui. Nuolat darbuotojams platinama informacija, organizuojami mokymai, pacientams dalinami lankstinukai, skatinant netoleruoti korupcijos, apie žinomus atvejus pranešti.

Tėvas ligoninę statė, o sūnus iš skolų ištraukė: dabar į šį miestą plūsta jauni gydytojai (3)