Remiantis išankstiniais duomenimis, Lietuvoje pernai mirė 37 453 žmonės, skelbia Higienos institutas.

Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos – sudarė 84,1 proc. visų mirties priežasčių.

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 50,8 proc. visų mirusiųjų, o nuo piktybinių navikų – 21,5 proc.

Tačiau ilgametė statistika išryškina ir kitus pasikartojančius dėsningumus.

[[ge:lrytas:lrytas:38136777]]

Lrytas.lt peržiūrėjo pastarojo dešimtmečio statistiką, kuri rodo, kad didžiausias mirčių skaičius beveik visada fiksuojamas tą patį metų mėnesį.

Išsiskiria mirčių gausa

[[ge:lrytas:lrytas:34303788]][[ge:lrytas:lrytas:38425607]][[ge:lrytas:lrytas:38427948]]

Medikai kartais pasakoja, kad vasaros mėnesiais padaugėja vyresnių pacientų, o sergantys širdies ligomis jautriau reaguoja į karščio bangas.

Tačiau statistika rodo, kad didžiausias mirštamumas būna virusų sezono įkarštyje – sausio mėnesį.

Lrytas.lt peržiūrėti Higienos instituto duomenys rodo, kad didžiausias absoliutus mirčių skaičius Lietuvoje beveik visada registruojamas pirmąjį metų mėnesį. 2016–2024 m. laikotarpiu buvo tik viena išimtis.

Iš bendros statistikos iškrenta pandeminiai 2020 m., kai sausį Lietuvoje registruotos 3 528 mirtys, bet ateinantis šaltasis sezonas išsiskyrė aukštais mirštamumo rodikliais. 2020 m. gruodį Lietuvoje fiksuota net 5 831 mirtis.

Tačiau pastarieji metai atitinka įprastas tendencijas. Pavyzdžiui, 2023 m. sausį Lietuvoje fiksuotos 3 833 mirtys, o pirmąjį 2024 m. mėnesį – 3 593 mirtys.

Antroje vietoje pagal mirčių skaičių pernai buvo gruodis (3 211), o trečioje – lapkritis (3 130).

[[ge:lrytas:lrytas:38521962]]

Mažiausiu mirčių skaičiumi Lietuvoje pasižymi birželis arba liepa. Tačiau 2016 m., 2017 m. ir 2019 m. mažiausiu mirtingumu išsiskyrė rugsėjis.

Pilną 2010-2024 m. statistiką rasite paspaudę čia.

Kurį mėnesį Lietuvoje miršta daugiausia žmonių? Ant stalo – visi skaičiai