Straipsnyje aprašomi galimi sisteminiai pažeidimai – darbuotojų menkinimas, psichologinis spaudimas, nepagarbus bendravimo stilius, darbo krūvio didėjimas, taip pat nepagrįsti reikalavimai priimti sprendimus, kurie, kaip nurodoma, gali prieštarauti galiojantiems teisės aktams, grasinimai atleidimu darbuotojams, išreiškusiems profesines pastabas ar nepritarimą, pabrėžiama politikės išplatintame pranešime žiniasklaidai.
„Esu giliai susirūpinusi ministerijoje susiklosčiusiu psichosocialiniu klimatu, darbuotojų psichologine gerove, jų teisėmis į pagarbų elgesį, saugią darbo aplinką ir galimybę kompetentingai dirbti be spaudimo ar grasinimų. Žmogaus teisė į orumą yra konstitucinė vertybė, ją garantuoja ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti įstatymai ir norminiai teisės aktai. Mobingas jokiu būdų neturi būti toleruojamas,“ – teigia J. Sejonienė.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnis įtvirtina darbdavio pareigą „sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais“. Darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnis taip pat įtvirtina darbdavio pareigą „sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį“.
Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, J. Sejonienė prašo institucijų savo iniciatyva atlikti psichosocialinės rizikos vertinimą ir tyrimą Sveikatos apsaugos ministerijoje, siekiant objektyviai įvertinti darbuotojų nurodomas aplinkybes bei galimus darbo teisės pažeidimus, susijusius su mobingo, psichologinio spaudimo ar darbuotojų teisių pažeidimo požymiais. Seimo narė taip pat ragina darbuotojus anonimiškai kreiptis Valstybinę darbo inspekciją.