Vyriausybės išvadoje, kuri bus teikiama Seimui, Ministrų kabinetas pažymi palaikantis siekį didinti vaistinių preparatų prieinamumą regionų gyventojams, tačiau pažymi, kad iš esmės nepritaria svarstomiems įstatymo pakeitimams dėl mobiliųjų vaistinių veiklos.
Anot Vyriausybės, Lietuvoje vaistinių tinklas ir taip yra tankus, ypač lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalimis. Be to, pažymima, jog toliau nuo vaistinių gyvenantys, į jas negalintys nuvykti gyventojai turi galimybę vaistų užsisakyti internetu arba įgalioti artimuosius reikalingus preparatus nupirkti fizinėse vaistinėse.
Ministrų kabineto išvadoje taip pat pažymima, jog siūlomi pakeitimai kainuotų pernelyg brangiai. Skaičiuojama, jog mobilių vaistinių paslaugų licencijavimo ir jų priežiūros funkcijoms užtikrinti būtų reikalingi 2 aukštos kvalifikacijos darbuotojai, o šiems etatams apmokėti reikalinga suma per metus viršytų 56 tūkst. eurų. Tuo metu Vaistinių preparatų informacinės sistemos (VAPRIS) funkcionalumo išplėtimas 2026 m. valstybės biudžetui kainuotų apie 70 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad praėjusių metų liepą Seimas po pateikimo pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, siūlančioms įteisinti mobilias vaistines. Jų autorius, buvęs Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas siūlė numatyti, kad mobili vaistinė pagal tam tikrą grafiką galėtų lankytis tam tikrose Lietuvos teritorijose, išduodama vaistus.
Šių metų gegužę Seimui buvo pasiūlyta grįžti prie svarstymų apie tokią galimybę.
Konservatorės Jurgitos Sejonienės inicijuotame projekte numatoma, kad išvažiuojamosios vaistinės paslaugos gali būti teikiamos miestų, miestelių ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra vaistinės, arba veikia bent viena vaistinė, jeigu šios paslaugos teikiamos kitu nei stacionarios vaistinės darbo laiku.
Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės vaistinėms teikti išvažiuojamųjų vaistinės paslaugų.