Kauno klinikos – didžiausia mokomoji ligoninė Lietuvoje. Čia praktinius įgūdžius įgyja medicinos studentai, rezidentai, slaugytojai, įvairių sričių gydytojai ir kiti medicinos specialistai. Svarbu, kad medikų mokymasis nevyksta vien tik auditorijose ar teoriniuose užsiėmimuose. Kauno klinikose daug dėmesio skiriama praktikai, kuri užtikrina, kad dirbant su pacientu būtų kuo mažiau klaidų, o suteikta pagalba – kuo efektyvesnė ir saugesnė.
Vienas moderniausių būdų lavinti įgūdžius – medicininės simuliacijos. Tai metodas, leidžiantis realistiškai atkurti įvairias klinikines situacijas ir jose mokytis be jokios rizikos pacientui. Kauno klinikų gydytojai, rezidentai ir slaugytojai naudojasi šiomis galimybėmis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos simuliacijų centre (MASC) – pirmojoje ir didžiausioje tokio pobūdžio bazėje šalyje.
„Simuliacija medikams suteikia galimybę išmokti ne tik bazinių įgūdžių, bet ir pasirengti sudėtingoms situacijoms, kurios realybėje dažnai ateina netikėtai. Mes treniruojamės atpažinti ir valdyti gyvybei pavojingas būkles, tinkamai reaguoti į kritinius įvykius, mokomės veikti kaip komanda. Tai neatsiejama mūsų pasirengimo dalis, kuri tiesiogiai prisideda prie pacientų saugumo“, – sako Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė, MASC vadovė Greta Kasputytė.
MASC įrengtos realistiškos klinikinės erdvės, aprūpintos modernia įranga, kurios leidžia Kauno klinikų medikams atkartoti tiek kasdienes. Įvairių specialybių gydytojai, rezidentai ir slaugytojai čia mokosi atlikti įvairias intervencijas ir komandiškai sujungti jas į vieną bendrą klinikinės situacijos sprendimą, pavyzdžiui, gaivinimo metu punktuoti venas, atlikti greitąjį ultragarsinį bei tam tikras procedūras, kurios reikalingos pacientui išgelbėti. Tokia sukurta simuliacija sudaro visas sąlygas išmokti tarpdisciplininio komandinio darbo, suteikia galimybę saugiai klysti, nepakenkiant pacientui. Po simuliacijų visuomet yra aptariamos padarytos klaidos ar kiti niuansai bei kaip jų išvengti realiose klinikinėse situacijose.
Klinikiniame darbe gydytojai ir slaugytojai negali sustabdyti proceso ar pakartoti situacijos iš naujo, jei kyla nenumatytų sunkumų ar nesėkmių.
„Nėra kada, reikia dirbti. Simuliacijoje tai yra įmanoma – tam tikra prasme mes galime sustabdyti laiką, pasitarti, išanalizuoti klaidas ir jų nebedaryti. Tam tikrą veiksmą ar situaciją mes galime atlikti tiek kartų, kiek mums atrodo yra reikalinga iki teisingo galutinio rezultato. O tai sukuria saugią aplinką, kurioje galima simuliuoti, klysti, pasitaisyti ir mokytis be jokios rizikos tiek sau, tiek mūsų pacientams.
Būtent tokia patirtis padeda pasiruošti netikėtoms, stresinėms situacijoms realybėje – kuomet privaloma priimti sprendimus per kelias sekundes, medikas privalo turėti išlavintus įgūdžius ir pasitikėjimą savo komanda“, – akcentuoja G.Kasputytė.
Kauno klinikų specialistai pabrėžia, kad simuliacijos svarbios ne tik mokantis pradinių įgūdžių. Jos tampa įrankiu analizuoti retus ar kritinius įvykius, siekiant iš jų pasimokyti ir ateityje išvengti klaidų. „Tokia praktika turėtų tapti įprasta visose gydymo įstaigose, nes tai padeda kurti saugesnę sveikatos priežiūros sistemą“ , – teigia gydytoja.
Pacientų saugumas gydymo įstaigoje – tai ne vieno žmogaus pastangos, o komandos rezultatas. Todėl Kauno klinikose ypatingas dėmesys skiriamas komandiniam darbui, aiškių procedūrų laikymuisi ir nuolatiniam įgūdžių atnaujinimui. Pasak G. Kasputytės, ypatingai svarbios sritys, kuriose laikas skaičiuojamas sekundėmis – intensyviosios terapijos, skubiosios pagalbos skyriai bei operacinės.
Rugsėjis Kauno klinikose – Pacientų saugos mėnuo. „Mokomės pacientų saugos!“ – šio mėnesio metu leidžiamų straipsnių ciklas, skirtas pabrėžti visų Ligoninėje esančių grandžių svarbą siekiant užtikrinti pacientų saugą per patirtį, bendradarbiavimą, atvirumą ir rūpestį. Rugsėjo viduryje visame pasaulyje minima Sveikatos priežiūros simuliacijos savaitė, kurios tikslas – parodyti, kad saugioje, pacientui nerizikingoje aplinkoje galima išbandyti realias klinikines situacijas, lavinti komandinio darbo įgūdžius, tobulinti sprendimų priėmimą ir taip užtikrinti kokybiškesnę bei saugesnę pagalbą pacientui.