Kaip žmonės, tarp jų – ir patys medikai, tausoja savo širdį? Nuo ko prasideda jų rytas? Kaip jiems pavyksta išsaugoti dvasinę ramybę? Kaip net keturkojai augintiniai prisideda prie šeimininko širdies sveikatos?

Kalbindamas įvairių profesijų atstovus ir jų patirtį skleisdamas socialiniuose tinkluose Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas profesorius Raimondas Kubilius tikino, kad geriausi širdies ambasadoriai yra tie žmonės, kurie savo pavyzdžiu gali užkrėsti kitus.

Virtualioje erdvėje didelio populiarumo sulaukę vadinamieji kardioprotekciniai pokalbiai daug kam tapo įkvėpimo šaltiniu, nes juose dalyvavo visuomenėje žinomi politikai, menininkai, dvasininkai.

R.Kubilius įsitikinęs, kad pokalbiai, kaip tausoti širdį, yra svarbūs. Kauno rajone atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vos 43 procentai keturiasdešimtmečių atvyksta pasitikrinti pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą. Kad ši programa atneštų vaisių, reikia kur kas didesnio aktyvumo.

[[ge:lrytas:lrytas:39648178]]

„Kilo mintis, kad ne tik medikai galėtų aktyviau prisidėti prie šios programos įgyvendinimo. Žmogus, kuris nori išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, turi būti budrus ir žinoti rizikos veiksnius“, – pasakojo profesorius.

R.Kubiliaus idėjai neliko abejingi ir jo kolegos.

[[ge:lrytas:lrytas:39294936]][[ge:lrytas:lrytas:39690656]][[ge:lrytas:lrytas:39686922]]

Rytas prasideda nuo pasivaikščiojimo

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kardiologijos intensyvios terapijos skyriaus gydytojas Valdas Dobilas išdavė, kad Lietuvoje atsiradus intervenciniams diagnostikos ir gydymo metodams buvo vilčių, kad per keletą metų pavyks visus pacientus zonduoti, išoperuoti ir tada liks tik ligų prevencija.

„Tačiau gyvenimas parodė, kad klydome. Jau nebesistebime, kad vis dažniau jauni žmonės patiria infarktus, komplikuotus klinikinėmis mirtimis“, – pripažino V.Dobilas.

Gydytojas pastebėjo, kad prieš tris dešimtmečius, jo klinikinės karjeros pradžioje, išemine širdies liga dažniausiai susirgdavo 60–70 metų žmonės, o dabar neretai klinikoje jis mato tiek 30-mečius, tiek 40-mečius pacientus.

Prie tokio ligos „jaunėjimo“ prisideda pasikeitęs gyvenimo būdas ir įpročiai.

Kasdien susidurdamas su pacientais, kurių gyvybei gresia pavojus, V.Dobilas stengiasi nepervargti ir išlaikyti šaltus nervus. Atsipalaiduoti jam padeda fizinis krūvis. Kauniečio kardiologo rytas prasideda nuo 1,5 kilometro pasivaikščiojimo su Cavapoo veislės augintiniu, vėliau jis atlieka mankštą – tempimo pratimus, prisitraukimus prie skersinio, dar 15 minučių skiria kardiotreniruotei.

Kardiologas V.Dobilas bent du kartus per savaitę žaidžia tenisą, stengiasi kasdien nueiti apie 7–10 kilometrų, mėgsta lankytis pirtyje ir pasilepinti masažu.

Profesorius nesibodi ir ūkinių darbų

Profesorius Andrius Macas (49 m.), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto dekanas ir Anesteziologijos klinikos vadovas, priminė, kad daugiausia netikėtumų ir grėsmingų įvykių operacijų metu sukelia ne chirurgija, o operuojamo žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai.

„Europos ir pasaulio anesteziologai jau daugelį metų kviečia kruopščiai prieš operaciją vertinti širdies problemas ne tik medicinos specialistus, bet atsakingai rūpintis širdies veikla ir pačius pacientus. Tai ne tik medikamentų vartojimas, bet ir visų pirma sveikas gyvenimo būdas, kūno ir sielos sveikatos siekimas“, – kalbėjo A.Macas.

[[ge:lrytas:lrytas:39664643]]

Šią vasarą jam pavyko atsitraukti nuo kasdieninių darbų ir pailsėti su šeima. Profesorius nesibodi ir ūkinių darbų, nes mėgsta ką nors meistrauti.

„Per atostogas nuėjau ir nuplaukiau baidarėmis daug kilometrų, buvo ir kitokios poilsio veiklos. Tačiau vis galvoju: kas mane labiausiai džiugina? Turbūt galėjimas imti atsuktuvą į rankas ir praleisti visą dieną tvarkant kokį nors agregatą ar keičiant sutrešusią lentą“, – prisipažino A.Macas.

Malonus bendravimas mažina kraujospūdį

Vilniaus Žvėryno parapijos klebonas Vytautas Rapalis (61 m.) taip pat pasidalijo virtualioje erdvėje savo patirtimi. Jis stengiasi būti pavyzdingu pacientu, todėl reguliariai matuojasi kraujospūdį, kaskart atlieka laboratorinius kraujo ir cholesterolio tyrimus.

Kunigas įsitikinęs, kad atjauta, savanorystė ir bendrystė su kitais padeda žmogui išlaikyti ramybę ir išvengti neigiamų emocijų, kenkiančių širdžiai. Malonus bendravimas mažina kraujospūdį, gerina širdies ritmą, slopina uždegimo procesą, mažina streso padarinius.

Daug dėmesio skirdamas fizinei ir emocinei sveikatai dvasininkas pakeitė valgymo įpročius, dažniau renkasi daržoves, vaisius, riboja druskos ir cukraus kiekį, geria daug skysčių.

Laikydamasis medikų rekomendacijų kunigas V.Rapalis kasdien randa laiko bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, nesinaudoja liftu, o visada lipa laiptais, stengiasi miegoti 7–9 valandas.

V.Rapalis turi namuose bičiulį, kuris neleidžia jam aptingti: „Manau, augintinis, ypač šuo, yra kardiologų svajonė, nes jis priverčia kasdien judėti net tada, kai oras prastas ar būna nekokia nuotaika. Reguliarūs pasivaikščiojimai lauke kasdien man yra vidutinis fizinis krūvis. Mano augintinis yra tarsi asmeninis treneris, tik be sporto klubo mokesčio.“

[[ge:lrytas:lrytas:39716895]]

Dėkui žmonėms su baltais chalatais

Žurnalistas Vidas Mačiulis (79 m.) pokalbyje su kardiologu R.Kubiliumi prisipažino, kad per visą gyvenimą ligoninėse ir sanatorijose praleido vos ketverius metus. „Esu vis dar gyvybingas, gal tai lemia geri genai, nes tėvas mirė devyniasdešimt penkerių, mama – aštuoniasdešimt šešerių. Bet brolio inžinieriaus netekau, kai jam buvo 56 metai, o sesers gydytojos – 61-erių“, – svarstė V.Mačiulis.

Aistra krepšiniui jam yra pagrindinis geros savijautos veiksnys, nes plaukimas, bėgimas yra svetimi. V.Mačiulis iki šiol dirba be poilsio dienų.

Tačiau tokia sveikata buvo ne visą laiką. Pavyzdžiui, į sovietinę armiją jo neėmė dėl padidėjusio kraujospūdžio. Sulaukus 33 metų žurnalistui prasidėjo širdies bėdos, vėliau ištiko mikroinfarktas, kurį laiką jis buvo Kauno klinikinės ligoninės pacientas.

Vertindamas savo fizinį krūvį žurnalistas tikino, kad nemėgsta daug prakaituoti, tik kambaryje kartais pamina treniruoklį, tačiau triskart per dieną su dviem Maltos bišonais jis įveikia ne vieną kilometrą.

„Kai nesėdžiu prie kompiuterio, kaip sakė viena televizijos kolegė, esu skersvėjis, nes toks mano charakteris, sudeginantis visus riebalus. Be to, mano gyvenimo priešai – alkoholis ir nikotinas. Gal dėl to ir fizinis aktyvumas nereikalingas, nes puikiai jaučiuosi“, – tikino Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus pirmininkas, šiemet rugpjūtį minėjęs 60 metų profesinės veiklos sukaktį.

Nors daugelis žmonių delsia kreipti į gydytoją, kad tinkamai būtų pakoreguotas aukštas kraujospūdis ir cholesterolio kiekis, V.Mačiulis yra išimtis – patirtis jį išmokė, kad delsimas gali būti pražūtingas.

[[ge:lrytas:lrytas:39716880]]

„Nesuprantu tų žmonių, kurie pajutę galvos ar širdies plote skausmą laukia, kol ištiks insultas ar infarktas. Jeigu pats savimi nepasirūpinsi, Aukščiausiasis nepadės. Dėkui žmonėms su baltais chalatais“, – kalbėjo žurnalistas.

Amerikos širdies asociacija 2013 metais mokslinėje studijoje paskelbė, kad toks augintinis kaip šuo yra susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir šis poveikis yra priežastinis.

12 metų trukęs Švedijos nacionalinis gyventojų tyrimas atskleidė, kad šuo atlieka svarbų vaidmenį mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Įrodyta, kad šuns buvimams šeimoje susijęs su 33 proc. mažesne mirties ir 11 proc. mažesne šių ligų išsivystymo rizika.

Šuns buvimas namuose taip pat susijęs su rizikos veiksnių, tokių kaip dislipidemija, hipertenzija ir cukrinis diabetas, mažesniu paplitimu. Maža to, šunys padeda prailginti išemine širdies liga sergančių pacientų gyvenimą. Be to, šunų augintojai yra linkę į ilgaamžiškumą. Ne vienas tyrimas įrodė, kad kraujospūdis sumažėja, kai žmogus glosto šunį.

Kardiologas paatviravo, kaip rūpinasi savo sveikata: ne tik tabletės gelbsti pavargusią širdį