Konfliktas, pasibaigęs operacinėje
Buitinis kivirčas tarp pažįstamų jaunuolių baigėsi šūviu iš dujinio šautuvo, pritaikyto šaudyti šratais. Kulka pataikė į dešinį žandą. Išorėje – vos 0,5 cm dydžio skylutė, tačiau giliai audiniuose slėpėsi 5 mm dydžio metalinė dalelė.
Chirurgai ją pašalino per burnos ertmę, o vos po dviejų dienų pacientas jau išleistas namo. „Šis atvejis rodo, kad vadinamieji neletaliniai ginklai toli gražu nėra žaislai“, – pabrėžia medikai.
Lietuva: pavojus išlieka, bet mažėja
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje užfiksuoti 59 nepilnamečių šautinių sužalojimų atvejai. Skaičiai, anot ekspertų, nėra galutiniai – dalis įvykių į statistiką nepatenka. Dažniausiai nukenčia berniukai, o rizika didėja su amžiumi. Laimei, dauguma traumų vertinamos kaip lengvesni sveikatos sutrikdymai, o bendra tendencija rodo mažėjimą.
Amerika: vaikai žūva nuo kulkų dažniau nei keliuose
Tuo tarpu už Atlanto – visai kitokia realybė. Jungtinėse Valstijose šaunamieji ginklai jau aplenkė eismo įvykius ir tapo pagrindine vaikų bei paauglių mirties priežastimi.
Nuo 2013 m. mirtingumas nuo ginklų šoktelėjo net 106 proc. 2022-aisiais žuvo 2 526 vaikai ir paaugliai – beveik 7 kasdien. Ypač ryški rasinė disproporcija – juodaodžių vaikų mirtingumas 18 kartų didesnis nei baltųjų. Ekspertai tai sieja su itin liberalia ginklų kontrolės politika – JAV ginklų yra beveik tiek pat, kiek žmonių.
Medicinos įrašai tampa įkalčiais
Šautiniai sužalojimai – ne tik gydytojų, bet ir teismo medikų kasdienybė. Nuo tikslaus žaizdos aprašymo priklauso ne tik gydymo sėkmė, bet ir teisiniai procesai. Kiekvienas smulkiausias įrašas gali tapti lemiamu įrodymu, bylos atomazgos pagrindu.
Kodėl ši istorija svarbi kiekvienam
Šautiniai sužalojimai nėra tik kriminalinių kronikų antraštės – tai realybė, kuri gali paliesti kiekvieną. Net „neletaliniai“ ginklai gali palikti gilias žaizdas, o kartais – nusinešti gyvybę.
Medikai primena: ginklas, kad ir koks jis būtų, visada reiškia riziką.