Kodėl žmogus apskritai amžėja? Kaip pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius dr. Danielius Serapinas, mūsų organizmo senėjimą lemia telomerai – chromosomų, esančių mūsų ląstelių DNR, galiukai.
Ląstelėms dalijantis ir atsinaujinant jie trumpėja ir galiausiai pasiekia tokį lygį, kai ląstelė nebegali dalintis. Dėl to mes senstame. Taip pat mūsų savijautą veikia mitochondrijų, dar vadinamų ląstelių energijos „jėgainėmis“, aktyvumas. Kuo ilgesni telomerai ir aktyvesnės mitochondrijos, tuo ląstelės geriau atlieka savo funkcijas, o žmogus jaučiasi fiziškai, psichologiškai ir dvasiškai tvirtesnis.
„Pastaruoju metu aktyviai tyrinėjama, kokie veiksniai turi įtakos telomerams ir mitochondrijoms. Nustatyta, kad be jau žinomų išorinių veiksnių apie 50 proc. ląstelių reguliavimo procesų lemia psichoemociniai veiksniai, apimantys tokius žmogaus psichikos procesus kaip savistaba, savirefleksija, gebėjimas būti čia ir dabar bei pozityvus mąstymas“, – teigė pašnekovas.
Tai nereiškia, kad reikia ignoruoti problemas ir jų nematyti. Pozityvus mąstymas – tai gebėjimas į sunkumus žvelgti kaip į iššūkį, o ne kaip į problemą.
D.Serapinas konferencijoje „Neurostartas“ skaitė išsamų pranešimą apie svarbiausius mokslo patvirtintus ilgaamžiškumo veiksnius. Jis pasakojo, kad sąmoningumas reikalauja pastangų, tačiau supratus jo svarbą gali atsirasti didžiulė motyvacija jį ugdyti.
Konferencijos metu gydytojas genetikas sulaukė išskirtinio įvertinimo. D.Serapinui įteiktas portalo Lrytas įsteigtas apdovanojimas „Žmogus, kuris šviečia“. Jis skirtas pažymėti ypatingoms asmenybėms, kurios negailėdamas savo laiko prisideda prie visuomenės edukacijos, taip atliepdamos naujienų portalo Lrytas šūkį „žinios, kurios šviečia“.
D. Serapinas yra virš 150 mokslinių straipsnių ir knygų autorius. Pranešimus yra skaitęs mokslinėse konferencijose Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Čekijoje. Daugelio Lietuvos ir užsienio mokslinių draugijų narys.
Profesorius įvardijo žalingiausią įprotį
Konferencijoje „Neurostartas“ pranešimus skaitė visas būrys kviestinių ekspertų.
Lietuvos sporto mokslininkas, habil. biologijos mokslų daktaras, prof. Albertas Skurvydas pasakojo, kad sveiko amžėjimo paslaptis slypi keliuose kasdieniuose įpročiuose: fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, streso valdymas, kokybiškas miegas, kūno svorio kontrolė, uždegimo mažinimas, pakankamas vitaminų ir mineralų kiekis, sveika žarnyno mikrobiota, žalingų įpročių atsisakymas ir reguliarios sveikatos patikros.
„Anksčiau žmonės gyveno trumpiau ir nebuvo išmintingesni ar stipresni už mus. Tačiau jie empiriškai dar prieš tūkstančius metų žinojo, kad kūno judėjimas yra svarbus. Jei reikėtų išskirti vieną įprotį, labiausiai kenkiantį ilgaamžiškumui ir kokybiškam gyvenimui, tai būtų meilė fiziniam pasyvumui – sėdėjimui ir judėjimo trūkumui. Pavyzdžiui, stengiamės pastatyti automobilį arčiau namų ar parduotuvės, kad tik nereikėtų vaikščioti. Tai pats žalingiausias įprotis“, – įsitikinęs Lietuvos sporto mokslininkas.
Apie nervų sistemos, hormonų ir aplinkos sąveikos įtaka mūsų savijautai pasakojo šeimos gydytoja, endobiogenikos specialistė, kraniosakralinės terapijos praktikė Yuliya Asovskaja.
Emocijos su hormonais susijusios daug glaudžiau, nei galėtume pagalvoti. „Limbinė sistema – mūsų emocinės smegenys – glaudžiai susijusi su hormonais. Jie daro įtaką vieni kitiems, o kartu reguliuoja kepenų, kasos, kitų organų veiklą. Dažnai matau pacientus, kurie gyvena nuolatinėje įtampoje – tai tiesiogiai sekina jų energiją“, – sakė Y. Asovskaja.
Konferencijos „Neurostartas“ dalyviai viso išgirdo 9 įkvepiančius pranešimus iš sveikatos, neurobiologijos, psichologijos sričių bei galėjo sudalyvauti viename iš 4-ių patirtinių seminarų.
Be jau minėtų pranešėjų praktiniais patarimais, kaip pasirūpinti savo mityba, mąstymu, emocijomis ir kūnu dalijosi prof. dr. kun. Andrius Narbekovas, prof. dr. Paulius Skruibis, dr. Rima Balanaškienė, dr. Laura Mačiukaitė, Dainius Jakučionis ir Arnas Markevičius.