Pasak prezidento patarėjos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimams prof. Sonatos Jarmalaitės, valstybė turėtų investuoti tiek į ligų prevenciją, tiek į jų gydymą ir didinti sveikatos paslaugų prieinamumą.
Ateinančių metų PSDF biudžeto projekte numatoma, kad kitąmet sveikatos apsaugos finansavimas sudarys apie 4,3 mlrd. eurų ir, palyginti su šiais metais, augs 9,4 proc. nuo 369 mln. eurų.
Daugiausia lėšų, apie 3 mlrd. eurų, planuojama skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos priemonėms numatyta 836,8 mln. eurų, sveikatos programoms, tarp jų ir prevencinėms, apie 235,7 mln. eurų.
Didžiausias mirtingumas, kurio galima išvengti
Kaip portalui Lrytas sakė S. Jarmalaitė, Europos Komisijos rekomendacijose jau keli metai iš eilės skamba priminimas Lietuvai daugiau dėmesio ir lėšų skirti ligų prevencijai.
„Lietuvoje prevencijos priemonėmis išvengiamas mirtingumas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Negalime pasidžiaugti ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodikliais“, – teigė ji.
Pasak prezidento patarėjos, nors prevencinės programos yra vienas iš efektyviausių būdų užkirsti kelią ligoms ir taupyti sveikatos sistemos lėšas, Lietuvoje jose dalyvauja vos pusė tikslinės populiacijos.
„Pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kaip suaktyvinti visuomenės dalyvavimą šiose priemonėse – pirmiausiai tai aktyvios viešinimo kampanijos. Visa tai vyksta Lietuvoje, bet ne tokiu mastu, kokio reikėtų. Mažokai matome priminimų apie ligų prevencijos programas per visuomeninį transliuotoją“, – sakė ji.
Kita problema – paslaugų prieinamumas. Prezidentūra siūlo savivaldybėms imtis iniciatyvos ir organizuoti gyventojų pavežėjimą į gydymo įstaigas, suderinti vizitų laikus su specialistais, rengti ligų prevencijos dienas rajonuose.
„Jei sostinėje galime rinktis, kur ir kada patogiausia pasitikrinti, regione – visai kita situacija. Kai į gydymo įstaigą reikia vykti keliasdešimt kilometrų, tam sugaištant pusdienį ar visą darbo dieną, vargu ar sveikas žmogus ras tam laiko. Lauks, kol liga taps akivaizdi“, – portalui Lrytas sakė S. Jarmalaitė.
Ji priduria, kad svarbus ir centrinės valdžios vaidmuo – ji turėtų artinti sveikatos paslaugas prie gyventojų, ypač regionuose. Tam reikia judėti link finansavimo modelio pokyčių, kai tam tikros sveikatos priežiūros paslaugos regione išsaugomos už jas apmokant iš bazinių paslaugų „krepšelio“.
Lietuva vis dar dega raudona spalva
S. Jarmalaitė atkreipia dėmesį, kad nuo ateinančių metų šalies mastu pradeda veikti atnaujinta krūties vėžio ankstyvos patikros programa, platesnėmis apimtimis kviesianti visas tikslinės grupės moteris. Atnaujintos ir kitos prevencinės patikros programos, o medikai yra parengę kitų ligų prevencijos programų siūlymų.
„Be to, šalyje gerokai šlubuoja pirminė ligų profilaktika – žalingų įpročių ribojimas, sveikatos raštingumo ugdymas. Europos švieslentėje Lietuva vis dar dega raudona spalva pagal alkoholio suvartojimą, rūkymą, asmenų su viršsvoriu procentą. Tikrai, netinkamas metas mažinti dėmesį ligų prevencijai“, – sakė Prezidentūros atstovė.
Ji akcentavo, kad privalu ieškoti būdų, kaip Lietuvoje didinti sveikatos apsaugos finansavimą, o ne mažinti lėšas ligų prevencijai ar jų inovatyviam gydymui.
„Investuoti reikia į abi sritis – ir ligų prevenciją, ir ligų gydymą. Ir, aišku, į sveikatos paslaugų prieinamumą. Liūdna, kad PSDF biudžetas 2026 m. kyla neženkliai, bet daugiau vilčių dedame dėl 2027 m., o lėšų taupymas prevencijos sąskaita nebūtų toliaregiškas žingsnis“, – pridūrė prezidento patarėja S. Jarmalaitė.
Kritikavo „grįžimą į viduramžius“
Prezidentūra jau anksčiau viešai kritikavo siūlymus mažinti prevencinių programų finansavimą. Seime pristatant ateinančių metų PSDF biudžeto projektą, į 10 mln. finansavimo mažinimą prevencinėms programos prezidento patarėja sureagavo retoriniu klausimu: „Mes čia kur – į viduramžius grįžtame?“
„Kur mes gyvename, kad investuojame tiktai į klasterius, pažengusias, sunkiausias ligas, kai Europa seniai sako, kad išvengti ligų yra lengviausias kelias sutaupyti sveikatai skiriamą valstybės biudžetą?“ – siūlymą kritikavo S. Jarmalaitė.