Lenkijos pilietybę turintis amerikiečių aktorius Jesse’is Eisenbergas (42) pasidalino netikėta žinia – vyras pasiryžo prieš Kalėdas dovanoti savo inkstą nepažįstamam žmogui.

Tiesa, Holivudo įžymybė prisipažino, kad negali tiksliai paaiškinti savo motyvacijos: „Nežinau, kodėl. Esu užsikrėtęs kraujo donorystės virusu. Labai džiaugiuosi, kad galėsiu dovanoti ir savo inkstą.“

Jis pridūrė, kad apie gyvąją organų donorystę susimąstė prieš dešimtmetį, tačiau šį procesą pradėjo tik neseniai.

„Iš esmės tai veiksmas be rizikos ir toks reikalingas dalykas, – sakė J.Eisenbergas. – Manau, žmonės supras, jog tai savaime suprantama, jei tik yra laiko ir noro.“

[[ge:lrytas:lrytas:36951978]]

Metų pradžioje „Oskaru“ apdovanotą filmą „Tikras skausmas“ („A Real Pain“) režisavęs ir pagrindinį vaidmenį jame įkūnijęs aktorius turi lenkiškų šaknų. Minėta kino juosta filmuota Lenkijoje ir įkvėpta J.Eisenbergo močiutės istorijos, kuri 1938 m. pabėgo į JAV ir išvengė Holokausto.

Ryšį su Lenkija užmezgęs ir pilietybę iš šalies prezidento Andrzejaus Dudos rankų pavasarį priėmęs aktorius paaiškino, kad jo inkstas atiteks atsitiktiniam žmogui.

[[ge:lrytas:lrytas:38200507]][[ge:lrytas:lrytas:39664631]][[ge:lrytas:lrytas:40083844]]

„Sakykime, kad asmeniui X Kanzas Sityje reikia inksto, o jo vaikas ar kitas giminaitis, kuris norėtų jam paaukoti inkstą, nėra tinkamas donoras, bet aš esu tinkamas. Sergantis žmogus gali gauti mano inkstą, o jo vaikas, tikiuosi, vis tiek paaukos savo inkstą kažkam kitam“, – sakė J.Eisenbergas.

Jis pridūrė, kad tokia schema veikia tik tada, jei atsiranda altruistinis donoras. Taip vadinamas žmogus, kuris nusprendžia paaukoti savo organą, būdamas gyvas, bet neturėdamas giminaičio, kuriam jis reikalingas.

Lietuvoje gyvas žmogus inkstą gali dovanoti tik savo sergančiam giminaičiui – mamai, tėčiui, seseriai, broliui, tetai, dėdei arba sutuoktiniui.

Kitose šalyse yra atliekamos ir dalies kepenų ar vieno plaučio gyvosios transplantacijos.

Tiesa, gyvoji donorystė Lietuvoje nėra dažna, labiau įprasta, kad transplantuojami mirusių donorų organai. Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, per pastaruosius 5 metus Lietuvoje inkstą artimajam dovanojo 31 gyvas žmogus.

Šiemet iki gruodžio 1 d. buvo 5 tokie atvejai. Palyginimui, per tą patį laiką iš mirusių žmonių persodinti 136 organai (širdis, inkstai ar kepenys), atliktos dar 66 akies ragenų transplantacijos.

„Galima sakyti, kad organų donorystės situacija Lietuvoje nėra bloga. Inksto transplantacijos laukimo laikas – apie du metai – Europos kontekste nėra ilgas“, – sako Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Inkstų transplantacijos sektoriaus vadovė profesorė Rūta Vaičiūnienė.

Tačiau gyvoji donorystė turi privalumų – tai yra būdas pacientui išvengti transplantacijos laukimo ir dializės komplikacijų.

„Be to, kai mirusio žmogaus inkstas persodinamas jaunesniam asmeniui, jis gali būti vyresnio donoro, jau nukentėjęs, todėl yra tikimybė, kad pacientui neužteks to inksto visam gyvenimui.

O gyvas donoras dovanoja gerai veikiantį inkstą. Jis tarnauja ilgiau nei persodintas iš mirusio žmogaus, didesnė tikimybė, kad to organo užteks visam paciento gyvenimu. Todėl svarbu skatinti ir gyvąją inkstų donorystę“, – akcentuoja profesorė.

– Ko reikia, kad gyvoji donorystė įvyktų?, – paklausiau R. Vaičiūnienės.

– Pirmiausia, recipientas turi būti tinkamas, pasiruošęs transplantacijai. Tada šeimos gydytojas potencialiam donorui išrašo siuntimą pas nefrologą, kuris atlieka ištyrimą dėl galimos inksto donorystės. Gali būti ištirtas ne vienas žmogus, per metus tą padaryti gali iki 3 potencialių donorų. Tai leidžia pasirinkti patį tinkamiausią.

Pats ištyrimas nėra joks įpareigojimas žmogui. Net ir paaiškėjus, kad jo inkstas tinka donorystei, transplantacija nėra privaloma, jei žmogus apsigalvotų. Bet kuriuo metu galima atsisakyti donorystės idėjos.

Pagrindinis reikalavimas donorui – turėti du vienodai gerai veikiančius inkstus. Jis negali turėti sunkių kitų organizmo sistemų ligų, kad operacija nepakenktų jo sveikatai.

Tai reiškia, kad donoras negali sirgti onkologine liga, diabetu, turėti nekoreguoto padidėjusio kraujospūdžio problemų, kurios pažeidžia inkstus. Yra aiškus sąrašas ligų, kai donorystė absoliučiai negalima.

Donoras visada pirmoje vietoje. Medikų tikslas – kad operacijos ir vėlesnio gyvenimo su vienu inkstu rizika būtų minimali.

[[ge:lrytas:lrytas:40666934]]

– Ar įmanoma atlikti inksto transplantaciją, jei nesutampa donoro ir recipiento kraujo grupės?

– 0 kraujo grupė yra universali. Ją turintis donoras gali dovanoti inkstą bet kurios kraujo grupės pacientui be papildomo pasiruošimo. Kitais atvejais, kai kraujo grupės nesutampa, vertiname nesutapimo dydį.

Prieš atliekant tokią transplantaciją reikia pacientui iš kraujo pašalinti antikūnus prieš donoro kraujo grupės antigenus. Taip pat gali prireikti intensyvesnio pasiruošimo, imunosupresijos, todėl recipientui kyla didesnė infekcijų rizika.

– Bet nesuderinamos kraujo grupės inksto transplantacija Lietuvoje yra retenybė?

– Apskritai Lietuvoje turime labai mažai gyvosios donorystės atvejų. Tuo ryškiai skiriamės nuo Vakarų Europos valstybių, ypač nuo Nyderlandų ar Ispanijos. Pas mus gyvoji donorystė nesiekia nė 10 proc. visų transplantacijų. Natūralu, beveik neatsiranda ir nesuderinamos kraujo grupės porų.

Pastebime, kad lietuviai nėra linkę dovanoti inksto giminaičiui, labai sunkiai sekasi juos įkalbinti.

– Ar tiesa, kad daug dažniau tėvai dovanoja inkstą savo vaikams, o priešingai – daug rečiau?

– Taip, yra tokia tendencija. Kiek tenka susidurti su recipientais, patys tėvai nenori inksto iš vaikų. Vyresnio amžiaus žmogus dažniau susitaria su sutuoktiniu, broliu ar seserimi.

Dauguma atvejų tėvai dovanoja inkstą vaikams. Sakyčiau, tuomet žmogui natūraliai lengviausia apsispręsti. Turbūt, dėl vaiko gali atiduoti bet ką.

– Tikriausiai, nutinka ir taip, kad žmogui Lietuvoje reikia transplantacijos, o giminės gyvena užsienyje...

– Taip, būna tokių atvejų. Bet jeigu yra noras dovanoti inkstą, pradinis ištyrimas gali būti atliktas svetur, o paskui, jei inkstas tinkamas, randamas patogus laikas transplantacijai. Bet reikia įsivertinti, kiek greitai po operacijos bus galima grįžti į darbus.

– Per kiek laiko donoras atsigauna po operacijos?

– Ligoninėje jis prabūna vos kelias dienas. Jeigu žmogus dirba protinį darbą, jau po savaitės yra galimybė grįžti į profesinę veiklą. Kai darbas yra fizinis, labai sunkus, gali reikėti palaukti 3 mėnesius, kol žmogaus kūnas visiškai atsistatys.

– Kiek staigi ir netikėta žmogui būna žinia, kad jam reikalingas inksto persodinimas?

– Inkstų ligos yra nebylios. Dažnai jos pradžioje nesukelia jokių simptomų, nieko neskauda. Todėl inkstų liga gali būti pastebėta per vėlai. Ne be reikalo yra rekomendacija, kad visi turintys aukštą kraujospūdį ir sergantys diabetu būtų įvertinti dėl inkstų ligos, jeigu ir nėra jokių jos požymių.

Deja, daugiau nei pusė pacientų pas gydytojus patenka, kai inkstų liga būna pažengusi gana toli.

[[ge:lrytas:lrytas:40667038]]

– Kiek saugi yra gyvoji donorystė?

– Inksto paėmimo operacijos mirtingumas yra labai mažas. Pavojus žmogaus gyvybei maždaug toks kaip operuojant apendicitą. Gali pasitaikyti komplikacijų – kraujavimų ar infekcijų – bet operaciją atliekame tik tada, kai rizika yra minimali.

Po to, gyvenant su vienu inkstu, kadangi jis yra labai gerai veikiantis, inkstų nepakankamumo rizika yra tik nežymiai didesnė.

– Pernai Kauno klinikose nutikęs gyvosios donorystės – tėvas tapo inksto donoru savo 3-mečiam sūnui. Suaugusio žmogaus ir mažamečio biologiniai skirtumai yra visiems akivaizdūs, tad kaip įmanoma tokia donorystė?

– Mažojo žmogiuko svoris yra svarbus veiksnys transplantacijai. Vaikų nefrologai sako, kad jis turėtų būti ne mažesnis nei 12 kg, jog būtų galima persodinti tėvo inkstą.

O visa kita – chirurgų užduotis atiderinti ir prijungti kraujagysles, kad organas sklandžiai funkcionuotų, vaikų nefrologai turi tinkamai parinkti atmetimą slopinančius vaistus, o tėveliai turi išmokyti vaikučius išgerti skirtus vaistus, įskaitant ir kapsules, užtikrinti, kad vaistai būtų vartojami labai tvarkingai. Pernai Kaune atlikta operacija – labai sėkmingas atvejis, vaikutis laimingas, inkstas dirba.

Iš Holivudo žvaigždės – netikėta žinia: Lietuvoje panašiam žingsniui pasiryžta tik vienetai