Dažnėjo mįslingi priepuoliai
„Nuo pat paauglystės – jau apie 25 metus – mane periodiškai ištikdavo keisti „širdies priepuoliai“. Kartais, atrodytų, dėl menkiausio fizinio krūvio: lipant laiptais, renkant išmėtytas kojines… Staiga užeidavo labai stiprus ir greitas širdies plakimas, pritrūkdavo oro, aptemdavo akyse“, – „Facebook“ soc. tinkle rašė Antanas (vardas pakeistas, aut. pastaba).
Virš 2 tūkst. reakcijų sulaukusio įrašo turiniu vyras sutiko pasidalinti ir su Lrytas skaitytojais.
Smūgis „OpenAI“: Kalifornijoje tėvai kaltina „ChatGPT“ privedus 16-metį sūnų prie savižudybės
Antanas tęsė, kad priepuolių dažnis buvo labai įvairus – nuo karto per metus iki penkių kartų per dieną. Dažniausiai trukdavo kelias minutes ir praeidavo savaime.
„Per tuos metus daugybę kartų apie tai sakiau šeimos gydytojams. Dažniausiai – „prie progos“, atėjęs dėl kito reikalo. Reakcija būdavo beveik nulinė. Kelis kartus pats įsiprašiau pas kardiologą: EKG graži, dviračio testą atlaikiau gerai. Lyg ir nėra prie ko prikibti.
Susiję straipsniai
Tačiau problema niekur nedingo. Pastaruoju metu priepuoliai dažnėjo, ir darėsi neramu, kad vieną dieną tai nutiks pačiu netinkamiausiu metu. Vėl kreipiausi į šeimos gydytoją. Atsakymas buvo: „Čia panikos ataka. Kreipkitės į psichiatrą.“
Du kartus buvo taip blogai, kad kviečiau greitąją pagalbą. Kol atvažiuoja – viskas jau būna pasibaigę. Vis tiek prašau vežti į Santariškes. Ten padaro EKG, ištiria kraują dėl infarkto žymenų – nieko neranda – ir paleidžia namo“, – pasakojo vyras.
Įrodymus reikėjo surinkti pačiam
Prieš porą metų jis nutarė pasitarti dirbtinio intelekto pokalbių robotu. Antanas surašė visus simptomus ir turimų tyrimų rezultatus. ChatGPT atsakė – greičiausiai bus supraventrikulinė tachikardija (SVT).
„Tai įgimtas širdies laidumo sistemos sutrikimas, kai elektrinis impulsas pradeda cirkuliuoti „mažuoju ratu“, ir širdis tarsi užsirezonuoja – ima plakti beveik dvigubu greičiu. Kraujas pumpuojamas neefektyviai, atsiranda silpnumas, dusulys.
Būklė dažniausiai nėra mirtina, bet tam tikromis aplinkybėmis gali tapti pavojinga. ChatGPT taip pat paaiškino, kad šiais laikais tai gydoma gana paprasta procedūra – kateterine abliacija – ir net pasiūlė vadinamuosius vagalinius manevrus, kuriais kartais galima nutraukti priepuolį. Ir, patikėkite, tai tikrai padėjo“, – rašė Antanas.
Jis prisiminė, kad praėjus kuriam laikui po konsultacijos su dirbtiniu intelektu priepuolis pasikartojo ir tęsėsi daugiau nei pusvalandį. Vyras vėl kvietė greitosios medikus.
Pasak jo, širdies susitraukimų dažnis buvo toks didelis, kad buitiniai prietaisai jo net nematavo: pulsoksimetras rodė bet ką, kraujospūdžio matuoklis, „pamatęs“ 130 bpm, jau laikė situaciją kritine ir cypė. Tačiau realus pulsas buvo 260 dūžių per minutę!
„Greitoji šį kartą važiavo labai lėtai, o atvykus priepuolis jau buvo pasibaigęs. Vis tiek pareikalavau, kad vežtų į Santariškes. Ten, žinoma, viskas normos ribose. Tačiau šį kartą jau pasakiau: įtariu SVT. Ir pagaliau gavau siuntimą pas patyrusią kardiologę.
Ji pasakė paprastai: „Turime pagauti EKG priepuolio metu.“ Net davė savo telefono numerį. Bet kaip tai padaryti, jei greitoji važiuoja per ilgai? Pirkti savo EKG aparatą?
Sprendimas atsirado greitai. Nusipirkau sportininkams skirtą širdies ritmo diržą „Polar“, kuris jungiasi prie telefono. Radau atviro kodo programėlę, kuri geba nuskaityti signalą ir nubraižyti stebėtinai aiškų EKG vaizdą. Įsimečiau viską į kuprinę ir laukiau“, – rašė Antanas.
Po operacijos priepuoliai išnyko
Daug laiko nepraėjo, priepuolis pasikartojo. Vyras, pasitelkęs įsigytą įrangą, įrašė visą epizodą ir nusiuntė įrodymus kardiologei.
Ji patvirtino SVT diagnozę ir paklausė, ar vilnietis nori operacijos.
„Prisipažinsiu – išsigandau. Operacija visada reiškia riziką. Bet ir toliau taip gyventi nesinorėjo. Sutikau. Atsistojau į eilę“ – prisiminė Antanas.
Operacija įvyko po metų. Šiandien po jos praėję dar metai ir Antanas sako, kad daugiau priepuolių nebuvo – savijauta puiki.
Jis stebėjosi, kodėl diagnozei prireikė 25 metų ir pačiam tapti „detektyvu“, tartis su ChatGPT.
„Nenoriu raginti žmonių savarankiškai diagnozuotis su dirbtiniu intelektu (nors šiandien jis dar pažangesnis nei tada). Bet viena pamoka aiški: medikai – irgi žmonės. Kartais reikia šiek tiek atkaklumo. Kartais – truputį pastūmėti sistemą.
O kartais – tiesiog užduoti teisingą klausimą“, – rašė Antanas.
Retesnė būklė – keblesnė diagnozė
Šeimos gydytoja K. Lebedevaitė pažymėjo, kad Antano istorija kelia dviprasmiškus jausmus. Pasak jos, liūdna, kad žmogui prireikė tiek metų, kol buvo diagnozuota liga. Antra, džiugu, kad visgi pavyko rasti priežastį ir ją sėkmingai gydyti.
„Tačiau nereikėtų pamiršti, kad medicinoje nėra viskas taip paprasta. Jeigu simptomai vargina taip intensyviai, nereikėtų jų palikti kaip 5–6 problemai spręsti konsultacijos metu. Pacientas užsimena, kad tik paminėdavo, kad jam taip būna, bet galbūt neakcentuodavo. O skubi pagalba teikiama ūmioms būklėms, bet prie SVT – dažnai nespėjama pagauti tų pokyčių kardiogramoje.
Galbūt 1–2 parų Holterio monitoravimo (1–2 parų EKG užrašymas) tyrimas būtų padėjęs greičiau nustatyti diagnozę ir pagauti tuos epizodus, kuomet būdavo priepuoliai.
Lengva kalbėti retrospektyviai, kas būtų, jeigu būtų. Bet visgi gydytojai yra žmonės, o ne robotai. Ir pirmiausia jie galvoja apie dažniausiai pasitaikančius susirgimus ir būkles, o ne apie retesnius“, – įžvalgomis su Lrytas dalinosi K. Lebedevaitė.
Gydytoja pabrėžė, kad aprašytu atveju, remiantis paciento išvardintais simptomais priežastis galėjo būti ir kitos būklės, pvz. POTS (posturalinės ortostatinės tachikardijos sindromas) ar kiti laidumo ar ritmo sutrikimai.
Teisingai nukreipė pas medikus
Anot K. Lebedevaitės, konsultuojantis su dirbtiniu intelektu (DI) nereikėtų „pamesti“ kritinio mąstymo.
„Didžiausia žala, kai DI prigasdina pacientus apie visas įmanomas jo negalavimo priežastis. Ir neretai tenka jas visas atmesti, nors pradžioje jau būna aišku kas ir kaip, bet pacientai baimės pilnomis akimis nori išsitirti dėl tų kitų paminėtų dalykų dėl visa ko“, – pastebėjo šeimos gydytoja.
Tačiau ji sutiko, kad tartis su DI – nieko blogo. Šis gali pateikti įdomių teorijų, kurias galima aptarti konsultacijos su gydytoju metu.
„Pavyzdžiui, turėjau pacientę, kuri namuose traumavo rankos pirštą ir jai nuplyšo nagas – pažeidimas buvo gana stiprus, gausiai kraujavo. Ji pasitarė su DI ir šis rekomendavo kreiptis į skubios pagalbos skyrių, kur pacientei bus suteikta skubi chirurgo konsultacija. Nuvykus chirurgas patvirtino, kad gerai, jog atvyko, nes iš tikrųjų buvo reikalinga skubi pagalba“, – pasakojo K. Lebedevaitė.
Kalbant apie vidaus ligų diagnostiką, pasak jos, DI įžvalgos toli gražu ne visada būna teisingos, ypač jei jis neturi paciento ligos istorijos, tyrimų rezultatų. O jei ir turi – gali juos interpretuoti netiksliai.
„Nespeciafiniai skundai, kaip bendra silpnumas, širdies daužymasis, galvos svaigimas gali būti dėl labai įvairių priežasčių, todėl DI gali pateikti įvairiausių teorijų“, – įspėjo K. Lebedevaitė.
Kodėl gydytojas žino geriau?
Medikai susiduria ir su autoriteto problema. Jei gydytojo ir dirbtinio intelekto diagnozės nesutampa, ar lengva pacientui paaiškinti, kodėl mediko vertinimas konkrečiu atveju buvo tikslesnis?
„Buvo atvejis, kai pacientė savo mamografijos nuotraukas įkėlė į DI. Jis parašė, kad jai yra krūties vėžys. Pacientė nuvyko profesoriaus konsultacijai, kuris daug metų dirba būtent su krūtų ligų onkologiniais susirgimais. Buvo dar kartą įvertintos nuotraukos ir jokių vėžio požymių nebuvo.
Tačiau pacientė buvo įsitikinusi, kad DI šįkart yra teisus ir gydytojui teko labai ilgai įrodinėti, kodėl jo ilgametė patirtis šioje srityje visgi yra patikimesnė nei DI“, – paaiškino K. Lebedevaitė.
Ji paaiškino, kad visuomenei skirtas DI įrankis neturi atskiros duomenų bazės su mamografijų vaizdais ir analize. O gydytojai turi prieigą ir naudoja specializuotas programas.
K. Lebedevaitė įspėjo, kad su DI nederėtų tartis dėl vaistų dozių ir jokiu būdu negalima jų koreguoti, remiantis vien DI rekomendacijomis. Meškos paslaugą gali padaryti ir ChatGPT pasiūlyti liaudiški metodai.
„Bet būna ir naudos. Pavyzdžiui, paaiškinau pacientei, kad jai yra histamino netoleravimas ir jos išsakomi simptomai susiję su tuo. Pacientė grįžusi namo pasiskaitė apie tai ir vėliau sako: žinokite, tikrai viskas apie mane atitinka. Taigi, toks patvirtinimas padidina ir pasitikėjimą gydytoju.
Manau, išmintingiausia būtų savo sveikatos klausimus pirmiausia aptarti su gydytojais, išbandyti jų siūlomus sprendimo būdus. Tačiau jei matote, kad ilgą laiką nepavyksta rasti problemos sprendimo, verta nepabijoti – gal netgi kartu su gydytoju patikrinti – ką siūlo DI programa ir aptarti iškeltas hipotezes. Ši priemonė turėtų papildyti konsultacijas, bet neturėtų pakeisti gydytojų“, – pabrėžė K. Lebedevaitė.