Pasak pataisas rengusių Sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinio transplantacijos biuro, šiuo metu savo embrioną dovanoti donorystei yra sutikusios 35 šeimos. Tikėtina, kad pirmieji vaikai, pradėti naudojant šiuos embrionus, pasaulį išvys dar šiemet.
„35 šeimos yra sutikusios savo embrioną dovanoti donorystei, tai reiškia, kad vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu gali susilaukti asmenys, kurie dėl medicininių priežasčių negali susikurti savo embriono. Šie donuoti embrionai laikomi universiteto ligoninių žmogaus lytinių ląstelių bankuose“, – teigiama rašte.
„Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose lapkritį donuotu embrionu pasinaudojo pirmoji recipientų pora, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose moteriai nustatytas nėštumas po dviejų embrionų perkėlimų“, – nurodo projekto rengėjai.
Diegia sprendimą Lietuvoje mažėjančiam gimstamumui: šeimoms – solidžios sumos
Skaičiuojama, jog per pastaruosius septynerius metus (2018–2024 m.) Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų.
Kaip skelbta, pirmadienį Seime įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas. Jame numatyta, jog pagalbinis apvaisinimas galės būti taikomas sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems asmenims, vyrui ir moteriai, kurie kartu gyvena ne trumpiau nei vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius, arba moteriai, nesančiai poroje.
Susiję straipsniai
Procedūra galės būti atliekama tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti ir nėra jokių medicininių kontraindikacijų, galinčių sukelti grėsmę moters sveikatai ar galimybei išnešioti kūdikį.
Numatyta, jog pagalbinio apvaisinimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų konservavimą ir laikymą, būtų apmokamos Sveikatos draudimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.
ELTA primena, kad praėjusių metų balandžio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę dirbtinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti ir nesusituokusiems asmenims.