Kainuoja viskas, noras gyventi – taip pat
„Konsultuodama klientes, išgirdusias vėžio diagnozę, iš pakankamai arti pamačiau, jog kainuoja kiekviena smulkmena. Mums, moterims, reikia ne tik jaustis gerai ir tvirtai, mums reikia ir atrodyti gerai.
Klientės, sirgusios onkologinėmis ligomis pasakoja, jog mažų mažiausia ko reikia, tai gero peruko, jeigu kokybiškas – jo kaina prasideda nuo 500 eurų. Jei susirgus krūties vėžiu taikoma mastektomija, moteriai prireikia krūtų atkūrimo operacijos. Čia prisideda ir valstybė – kompensuoja implantus, tačiau, mano žiniomis, moteris turi imti tokį, koks kompensuojamas, o jei norisi geresnio implanto, tenka visą kainą padengti iš savo kišenės“, – apie ligos akivaizdoje augančias išlaidas pasakoja gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovėje „Allianz Lietuva“ klientus jau daugiau nei dvylika metų konsultuojanti vyresnioji patarėja – ekspertė Svetlana Plitin – Tamavičienė.
Susiję straipsniai
Pasak pašnekovės, tuo išlaidos nesibaigia. Po chemoterapijos kurso moterims dažnai sudėtinga, trūksta jėgų užsiimti buities darbais, vaikų priežiūra. Kai moteris kovoja su liga, ji turi vieną tikslą – išgyventi. Tuo metu mažiausiai norisi sukti galvą dėl netvarkos namuose ar maisto gaminimo, trūksta jėgų net nuvežti vaikus į mokyklas ar būrelius.
„Visam tam praverčia samdoma pagalba – auklė, namų tvarkytoja. Moterys dažniau renkasi ne gaminti, o užsisakyti maisto. Be to, sergant vėžiu reikia labai prisižiūrėti mitybą, o geras, kokybiškas maistas visada brangus. Jau nekalbant apie gerus vitaminus, psichologo konsultacijas. Ar lengva tokias išlaidas padengti nedirbant? Tiesą sakant, tai tampa finansiniu iššūkiu visai šeimai.
Aš turiu vieną posakį, kuris labai tinka kalbant apie gyvybės draudimą. Sakoma, kad laikas yra pinigai, tačiau iš tiesų – pinigai yra laikas. Tai yra laikas, kurį tu gali nusipirkti, kad jo turėtum sau, savo sveikatai, savo poilsiui, savo šeimai, kai jo labiausiai reikės“, – sako S. Plitin – Tamavičienė.
Kovoje su liga gelbsti draudimo išmoka
Finansų ekspertė dalijasi, jog viena jos klienčių profilaktiškai nuėjo pasitikrinti ir netikėtai išgirdo krūties vėžio diagnozę – buvo aptiktas auglys. Prasidėjo chemoterapinis gydymas, lydimas baimės ir nežinomybės. Pasak Svetlanos, moteris yra dirbusi medicinos srityje, tad puikiai žinojo, koks gydymas jos laukia, kas yra chemoterapija ir kiek tai pareikalaus išlaidų.
„Ji man paskambino net nebūdama tikra ar išmoka priklausys, tačiau ji turėjo papildomą draudimo apsaugą nuo kritinių ligų, sutartis buvo sudaryta seniai, tad „Allianz Lietuva“ klientei išmokėjo daugiau nei 25 tūkst. eurų išmoką. Kiek žinau, gydytis teko važinėti į vieną didžiųjų centrų, nes regione reikiamų specialistų tiesiog nėra. Be to, ji kurį laiką negalėjo dirbti pilnu pajėgumu, tad draudimo išmoka tapo tikra finansine pagalba pačiu sunkiausiu momentu“, – pasakoja ekspertė.
Pašnekovė priduria, kad visos klientės, kurios buvo pasirūpinusios gyvybės draudimu ir papildoma apsauga nuo kritinių ligų, išgirdusios krūties vėžio diagnozę turėjo galimybę pasirinkti ir geresnius krūtų implantus vien dėl to, kad tokią sprendimo laisvę suteikė draudimo išmoka.
Kodėl jaunos moterys numoja ranka?
S. Plitin – Tamavičienė tikina, jog gyvybės draudimo naudą puikiai supranta brandesnio amžiaus moterys arba tos, kurioms artimoje aplinkoje jau teko susidurti su sunkiomis ligomis ir kartu užklumpančia finansine našta.
„Pastebiu, jog jaunos moterys galvoja – jei sveikai gyvenu, nieko ir nenutiks. Galbūt. Tačiau jeigu mamos ar močiutės jau sirgo onkologinėmis ligomis, paveldimumo rizika smarkiai išauga. Tokiu atveju net neverta svarstyti ar reikalingas gyvybės draudimas, jis tiesiog privalomas“, – finansinio saugumo svarbą akcentuoja S. Plitin – Tamavičienė.
Ekspertė dalijasi, jog minėta klientė, susirgusi krūties vėžiu ir gavusi išmoką norėjo, kad gyvybės draudimu pasirūpintų ir jos dukra.
„Deja, susisiekus su jos dukra paaiškėjo, kad ši taip pat jau sulaukusi žinios, jog krūtyje aptiktas darinys. Gyvybės draudimo sutarties sudaryti ji jau negalėjo. Tai – geriausias pavyzdys, kodėl gyvybės ir kritinių ligų draudimu reikia pasirūpinti tada, kai esame jauni ir sveiki. Deja, jauni ir sveiki žmonės dažnai galvoja: ai, vėliau. Tačiau nėra geresnio laiko nei dabar pat“, – pabrėžia ekspertė.
Finansiniai saugikliai – šių laikų būtinybė
Remiantis Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2022 m. krūties vėžiu sirgo 19,5 tūkst. moterų, 2023 m. – daugiau nei 20 tūkst., o 2024 m. – jau per 21 tūkst. moterų.
Finansų ekspertės teigimu, susirgimų statistika šokiruojanti, tačiau dar labiau išryškinanti finansinių saugiklių prasmę ir reikiamybę. Gyvybės draudimas, jos teigimu, nekainuoja daug, tačiau suteikia ramybę: „Moki sau priimtiną ir palyginti nedidelę sumą už tai, kad netekus pajamų, jos būtų kompensuotos, kai labiausiai reikės.“
O paklausta, kaip tinkamai pasirinkti, kokia draudimo suma būtų pakankama ištikus sunkiai ligai, traumai ar nelaimei, S. Plitin – Tamavičienė tikina – draudimo suma turėtų būti bent vienerių metų pajamų dydžio.
„Jei žmogus uždirba 2000 eurų į rankas, jo draudimo suma turėtų būti apie 24 tūkst. eurų. Tai užtikrina, kad susirgus jis galėtų metus gydytis ir negalvoti apie darbą ar pragyvenimą“, – aiškina ekspertė.
Pašnekovė akcentuoja, jog sudarant gyvybės draudimo sutartį itin svarbu prijungti ir papildomą apsaugą nuo kritinių ligų: „Gyvybės draudimas be kritinių ligų apsaugos yra tarsi namas be durų ir langų. Mano įsitikinimu, gyvybės draudimą mes perkame dėl savo artimųjų, o kritinių ligų apsaugą – iš meilės sau.“