„Apie KKLT vystymą Kauno klinikose pradėjome galvoti dar tuomet, kai pirmieji mūsų specialistai vyko semtis patirties į Leipcigą. Šiandien Lietuva šioje srityje yra tarp aktyvių Europos valstybių, o Kauno klinikose atliekama reikšminga dalis šių sudėtingų procedūrų“, – teigia Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius.
Profesorius pažymi, kad matydami, kaip sparčiai vystosi šiuolaikinė hematologija, pažangios ląstelių terapijos ir personalizuotas gydymas, suprantame, kad tai, kas dar visai neseniai atrodė kaip ateities medicina, tampa kasdienės praktikos dalimi. „Tai svarbu tiek universitetinei ligoninei ir mokslui, tiek svarbiausia – pacientams“, – priduria prof. habil. dr. R. Jurkevičus.
Doc. dr. Domas Vaitiekus, Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos sektoriaus vadovas, tiki, kad kiekviena transplantacija yra unikali – tiek medicininiu, tiek žmogiškuoju požiūriu.
„Odontologai pataria“: ar dantų implantai – raktas nuo burnos nepriežiūros?
„Pacientai dažnai būna daug išgyvenę, patyrę sudėtingą gydymą, todėl kiekviena sėkminga gydymo istorija tampa ypatingu laimėjimu“, – sako docentas.
KKLT Kauno klinikose atliekamos jau 11 metų. Pasak gydytojo, per šį laikotarpį kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų skaičius padidėjo dešimteriopai – nuo 7 atliktų per pirmuosius metus, iki 70 2025-iaisiais. Pasak docento, tai rodo augantį šio gydymo metodo poreikį, kartu ir pacientų pasitikėjimą Kauno klinikomis.
Susiję straipsniai
Kauno klinikose atliekamos visos KKLT rūšys. Autologinės transplantacijos pradėtos taikyti 2015 metais. Tokiu metodu atliekant transplantaciją pacientas yra pats sau donoras – jam paimamos, užšaldomos ir vėliau grąžinamos jo paties kamieninės ląstelės po intensyvios chemoterapijos. Tuo tarpu alogeninės transplantacijos pradėtos nuo 2020-ųjų.
Alogeninė transplantacija – viena sudėtingiausių procedūrų šiuolaikinėje medicinoje, nes kamieninės ląstelės gaunamos iš donoro, dažniausiai negiminingo, atrinkto iš tarptautinio registro.
Ši procedūra reikalauja itin kruopštaus paruošimo ir sudėtingo atmetimo reakcijos valdymo.
„Sėkmingas KKLT užtikrina ne vien gydytojų darbas. Tai – visos didelės komandos nuopelnas. Nuo kraujo donorų ir kraujo centro specialistų iki klinikinių toksikologų ar audinių banko – kiekvienas jų prisideda prie galimybės pacientui suteikti maksimaliai efektyvų gydymą“, – pabrėžia dr. D. Vaitiekus.
Kauno klinikų specialistai, siekdami gilinti žinias sudėtingų hematologinių ir onkologinių ligų gydyme, surengė jau 11-tąją Tarptautinę hematologijos ir onkologijos konferenciją, kuri pritraukė apie 200 dalyvių iš skirtingų pasaulio šalių. Konferencija subūrė Lietuvos ir užsienio ekspertus aptarti naujausių mokslo ir klinikinės praktikos pasiekimų.
Tarp šių metų konferencijos pranešėjų buvo ir prof. dr. Keith W. Pratz – pasaulinio lygio hematologijos ir onkologijos ekspertas, šiuo metu vadovaujantis Pensilvanijos universiteto Leukemijos programai. Jo mokslinė ir klinikinė veikla reikšmingai prisidėjo prie ūminės mieloidinės leukemijos (ŪML / AML) gydymo pažangos, ypač gerinant vyresnio amžiaus bei intensyvios chemoterapijos netoleruojančių pacientų gydymo galimybes.
Konferencijoje daug dėmesio skirta ūminių ir lėtinių leukemijų gydymo naujovėms, kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijai, genų redagavimo galimybėms bei pažangioms ląstelių terapijoms, tarp jų – vis sparčiau klinikinėje praktikoje taikomai CAR-T terapijai.
Renginio metu mokslininkai, gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai dalijosi tarptautine patirtimi, diskutavo apie šiuolaikinės hematologijos iššūkius bei ateities gydymo kryptis.