Nerimas, kad Andų hantavirusas gali sukelti tokią nelaimę kaip visą pasaulį apėmusią koronaviruso infekciją, nėra išsklaidytas, nors Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai ramina, kad tai ne pandemijos pradžia.

Kruiziniame laive „MV Hondius“, kuriame keliavo 149 keleiviai ir įgulos nariai iš 23 valstybių, tarp jų – ir Europos Sąjungos piliečiai iš devynių šalių, nustatytas sunkių kvėpavimo takų infekcijų protrūkis.

2026 m. gegužės 2 d. Pasaulio sveikatos organizacijai buvo pranešta apie laive susiformavusį keleivių, sergančių sunkiomis kvėpavimo takų ligomis, klasterį. Iki gegužės 4 d. užregistruoti septyni galimi hantavirusinės infekcijos atvejai – du jų patvirtinti laboratoriniais tyrimais, penki laikomi įtariamais. Tarp susirgusiųjų registruoti trys mirties atvejai, vienas pacientas išlieka kritinės būklės, o trys asmenys patyrė lengvesnius simptomus.

Pirmieji ligos simptomai pasireiškė 2026 m. balandžio 6–28 d. Susirgusiems asmenims buvo būdingas karščiavimas, virškinimo trakto sutrikimai, greitai progresuojanti pneumonija, ūminis kvėpavimo nepakankamumo sindromas bei šokas. Protrūkio valdymas vykdomas koordinuojant tarptautines atsakomąsias priemones – atliekami epidemiologiniai tyrimai, taikoma atvejų izoliacija ir stebėsena, vykdoma medicininė evakuacija bei laboratoriniai tyrimai.

[[ge:lrytas:lrytas:42375065]]

Laivas iš Argentinos išplaukė 2026 m. balandžio 1 d. ir keliavo per Pietų Atlantą, sustodamas atokiose bei ekologiškai įvairiose vietovėse, įskaitant Antarktidą, Pietų Džordžiją, Naitingailo salą, Tristano da Kunhos salą ir Šv. Elenos salą. Kol kas nėra aišku, kokio masto keleivių kontaktas su vietine laukine fauna galėjo įvykti kelionės metu ar prieš įlaipinimą Ušuajoje.

Šiuo metu laivas „MV Hondius“ jau paliko Tenerifę ir plaukia į Roterdamą. Nors keleiviai buvo sėkmingai evakuoti, laive tebėra apie 30 įgulos narių, kuriuos lydi medicinos specialistų komanda. Nauji pranešimai apie galimus hantaviruso infekcijos atvejus kelia vis didesnį tarptautinį susirūpinimą.

[[ge:lrytas:lrytas:42412213]][[ge:lrytas:lrytas:42428362]][[ge:lrytas:lrytas:42428994]]

Hantavirusinė infekcija dažniausiai perduodama kontaktuojant su užsikrėtusių graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis, taip pat liečiant užterštus paviršius. Tai reta, tačiau sunki ir potencialiai mirtina zoonozinė liga. Nors žmogaus užsikrėtimas nuo žmogaus pasitaiko itin retai, ankstesni Andų viruso protrūkiai Pietų Amerikoje parodė, kad toks perdavimas yra galimas. PSO šiuo metu vertina, kad protrūkis kelia mažą riziką pasaulio gyventojams, tačiau epidemiologinė situacija ir toliau atidžiai stebima.

Hantavirusinis kardiopulmoninis sindromas (HCPS), dar vadinamas hantavirusiniu plaučių sindromu (HPS), yra zoonozinė virusinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia Orthohantavirus genties virusai. Amerikoje pagrindiniai sukėlėjai yra Sin Nombre virusas Šiaurės Amerikoje ir Andų virusas Pietų Amerikoje. Liga paprastai prasideda galvos skausmu, karščiavimu, šaltkrėčiu, raumenų skausmais bei virškinimo trakto simptomais, o vėliau gali staiga progresuoti iki sunkaus kvėpavimo nepakankamumo ir hipotenzijos. Simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2–4 savaitėms po užsikrėtimo, tačiau inkubacinis laikotarpis gali svyruoti nuo vienos iki aštuonių savaičių.

Pasaulyje hantavirusinės infekcijos registruojamos palyginti retai. 2025 m. Amerikos regione aštuonios šalys pranešė apie 229 atvejus ir 59 mirties atvejus, o mirtingumas siekė 25,7 proc. Europos regione 2023 m. užregistruoti 1885 hantaviruso infekcijos atvejai – tai mažiausias sergamumo rodiklis per pastaruosius penkerius metus. Rytų Azijoje, ypač Kinijoje ir Korėjos Respublikoje, hantavirusinė hemoraginė karštligė su inkstų sindromu tebėra aktuali visuomenės sveikatos problema, nors sergamumas pastaraisiais dešimtmečiais mažėja.

Hantavirusinių infekcijų mirtingumas Europoje ir Azijoje siekia mažiau nei 1–15 proc., o Amerikoje gali viršyti 50 proc. Specifinio gydymo ar vakcinos nuo šios infekcijos kol kas nėra, tačiau ankstyvas ligos atpažinimas, intensyvi palaikomoji terapija ir savalaikis gydymas intensyviosios terapijos skyriuose gali reikšmingai pagerinti pacientų išgyvenamumą.

Pražudė pomėgis stebėti paukščius

42 dienų karantinas – viena griežčiausių priemonių, kurią teks iškęsti evakuotiems kruizinio laivo keleiviams ir įgulos nariams. Tokia saugumo priemonė taikoma siekiant užkirsti kelią pavojingo viruso plitimui. Iki šios savaitės vidurio buvo registruoti aštuoni užsikrėtimo atvejai, trys žmonės mirė.

Pasaulio sveikatos ekspertai perspėja, kad hantaviruso atvejų gali daugėti, todėl svarbu nepamiršti COVID-19 pandemijos pamokų. Nors virusų sukelti protrūkiai po pandemijos jau nebestebina, iki šiol neaišku, kaip hantavirusas pateko į kruizinį laivą.

Manoma, kad vadinamuoju nuliniu pacientu tapo 70-metis ornitologas iš Nyderlandų, kuris kartu su žmona prieš kelionę lankėsi Argentinoje, Čilėje ir Urugvajuje. Pora domėjosi paukščių stebėjimu ir kiekvienoje kruizo stotelėje skyrė laiką laukinės gamtos stebėjimui.

Žinoma, kad Argentinoje sutuoktiniai lankėsi Ušuajos miesto sąvartyne, kur tikėjosi išvysti retą paukštį – baltakaklę karakarą. Vietos gyventojai šios teritorijos vengia dėl didelės graužikų gausos, tačiau būtent ten dažnai pastebimas šis retas sparnuotis.

Spėjama, kad balandžio 6 dieną grįžę į kruizinį laivą keliautojai galėjo būti užsikrėtę Andų hantavirusu. Netrukus vyrui pasireiškė karščiavimas, stiprūs galvos skausmai ir viduriavimas. Po penkių dienų jo būklė smarkiai pablogėjo ir jis mirė. Kūnas buvo iškeltas Šv. Elenos saloje, o blogai pasijutusi jo žmona evakuota į Pietų Afriką, kur taip pat netrukus mirė.

[[ge:lrytas:lrytas:42438620]]

Ši tragedija priminė, kad hantavirusinė infekcija, nors reta, gali būti itin pavojinga ir baigtis mirtimi.

Infekcija žinoma, tačiau reta

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė pabrėžė, kad hantavirusinė infekcija yra žinoma, tik retai pasitaikanti mūsų geografiniame regione. Pasak profesorės, ši infekcija visuomet aptariama paskaitose apie virusines hemoragines karštliges.

Specialistai išskiria kelias hantavirusų grupes, kurių paplitimas pasaulyje skiriasi. Europoje dažniausiai nustatomi Puumala ir Dobrava hantavirusai, sukeliantys inkstų pažeidimus, o Pietų Amerikoje paplitę Andų ir Sin Nombre virusai dažniau pažeidžia plaučius bei širdies ir kraujagyslių sistemą.

Pagrindinis hantavirusų rezervuaras gamtoje yra graužikai. Jie virusą platina su šlapimu, išmatomis ir seilėmis. Žmonės dažniausiai užsikrečia tvarkydami apleistas patalpas, rūsius, sandėlius ar šiukšlynus, kai įkvepia virusu užterštų dulkių, liečia užterštus paviršius.

Ligos eiga priklauso nuo daugelio veiksnių – į organizmą patekusio viruso kiekio, jo gebėjimo daugintis, žmogaus imuninės sistemos būklės bei gretutinių ligų. Užsikrėtus Andų hantavirusu dažniausiai pasireiškia į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, nuovargis, raumenų skausmai. Taip pat gali atsirasti dusulys, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.

Retais atvejais Andų hantavirusas gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Dažniausiai užsikrečia artimą kontaktą su ligoniu turintys asmenys – šeimos nariai ar pacientus slaugantys medikai.

[[ge:lrytas:lrytas:42438599]]

Profesorės L. Jančorienės teigimu, Lietuvoje yra galimybės nustatyti Europoje cirkuliuojančius hantavirusus, kurie sukelia inkstų pažeidimus. Tačiau Andų hantaviruso diagnostika mūsų šalyje nėra rutiniškai atliekama, nes šio viruso natūralūs platintojai – tam tikros rūšies graužikai (daugiausia ilgauodegės pelės) – Lietuvoje negyvena. Jei prireiktų, įtariamai Andų hantavirusu užsikrėtusių pacientų mėginiai galėtų būti siunčiami tirti į užsienio laboratorijas.

Europoje cirkuliuoja kita hantavirusų grupė, galinti sukelti inkstų pažeidimus – dažniausiai Puumala, Dobrava-Belgrade ir Seoul hantavirusai. Jie prisitaikę prie vietinių graužikų, pavyzdžiui, pelėnų ar miškinių pelių. Šios virusų rūšys dažniau sukelia hemoraginę karštligę su inkstų sindromu, o ne sunkų kardiopulmoninį pažeidimą, būdingą Andų hantavirusui. Tačiau Lietuvoje registruotų hantavirusinės infekcijos atvejų 2011–2023 m. nebuvo.

Mažas užsikrėtimo pavojus

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) skelbia, kad Europos gyventojams rizika užsikrėsti Andų hantavirusu išlieka labai maža. Virusas nėra lengvai perduodamas tarp žmonių, o jo natūralūs rezervuarai Europoje neaptinkami.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusologas Gytis Dudas pažymėjo, kad hantaviruso plitimo riziką padeda įvertinti vadinamasis antrinių užsikrėtimų rodiklis.

[[ge:lrytas:lrytas:42438598]]

„Tai rodiklis, parodantis, kiek vidutiniškai vienas užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti kitų žmonių. Hantaviruso atveju šis rodiklis nesiekia vieneto“, – aiškino mokslininkas.

Šiuo metu veiksmingos vakcinos nuo hantaviruso nėra. Pasak G. Dudo, dėl labai reto ligos paplitimo mažai tikėtina, kad artimiausiu metu būtų investuojama į vakcinos kūrimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad siekiant išvengti hantavirusinės infekcijos svarbu laikytis asmens higienos, vengti kontakto su graužikais, o po kelionių pajutus kvėpavimo takų infekcijoms būdingus simptomus – nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Hantaviruso protrūkis tęsiasi: augančio nerimo fone – atsakymas apie užsikrėtimo pavojų Lietuvoje