Greitosios medicinos pagalbos medikė Irina Belukhina įsitikinusi, kad kauniečiai turėtų jau mokykloje pradėti mokytis, kaip suteikti skubią pagalbą. Kol kas tuo vis labiau domisi įmonių atstovai.

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga Kaune skambėjo padėkos gydytojams, slaugytojams ir visuomenės sveikatos specialistams, o penkiems ryškiausiems 2025 metų medicinos darbuotojams įteiktos miesto premijos.

Metų sveikatos apsaugos darbuotoja tapo Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Greitosios medicinos brigadų valdymo skyriaus vadovė I.Belukhina. Šis apdovanojimas skirtas už aktyvią veiklą organizuojant skubiosios pagalbos procesus, prisidedant prie būsimų paramedikų rengimo, taip pat nacionalinių iniciatyvų įgyvendinimo.

I.Belukhina atskleidė, su kokiais iššūkiais susiduria medikai, ir patarė, ko kauniečiams būtinai reikėtų pasimokyti.

[[ge:lrytas:lrytas:42442883]]

– Kaip savo gyvenimą susiejote su skubia pagalba žmonėms? – „Laikinoji sostinė“ paklausė I.Belukhinos.

– Lietuvos sveikatos mokslų universitete pradėjau studijuoti akušeriją ir šiuos mokslus baigiau. Bet dar mokydamasi pirmame kurse sužinojau, kad yra galimybė savanoriauti Kauno greitosios pagalbos tarnyboje.

[[ge:lrytas:lrytas:42009319]][[ge:lrytas:lrytas:42159873]][[ge:lrytas:lrytas:42349424]]

Savanorystė man taip patiko, kad supratau, jog labiau noriu tapti greitosios pagalbos medike negu akušere. Netrukus sužinojau, kad savaitgaliais galima mokytis tapti ir paramediku, tad Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre dar baigiau ir paramedikų mokslus.

Baigusi akušerijos studijas dar studijavau ir bendrosios praktikos slaugytojos, skubios medicinos pagalbos specializacijos mokslus ir dirbau greitosios pagalbos brigadoje.

O apdovanojimas buvo netikėtas. Esu savikritiška ir pati ypatingų savo darbų nematau, bet mano vadovai sakė, kad tai padėka ne už pastaruosius metus, kai vadovauju Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Greitosios medicinos brigadų valdymo skyriui, o už viską, ką dariau tuos beveik 10 metų, kuriuos dirbu greitosios pagalbos srityje.

– Kokie įvykiai dirbant greitosios pagalbos brigadoje įsirėžė labiausiai?

– Labiausiai įstringa visi pirmi kartai. Iki šiol prisimenu vieną liūdną atvejį, kai naktį kaktomuša susidūrė du lengvieji automobiliai ir vienas jų nuvažiavo nuo kelio. Iš automobilio iškritęs žmogus gulėjo kelio viduryje – beliko konstatuoti, kad jam padėti nebeįmanoma.

Tuo metu ugniagesiai gelbėtojai pranešė, kad kitame automobilyje yra du prispausti žmonės ir aš turiu patikrinti, kokia jų būklė. Jeigu vienam padėti nebeįmanoma, tada jie buvo pasirengę traukti kitą.

Per kelias sekundes nuspręsti, ką daryti, kurį gelbėti pirma, – labai didelė atsakomybė.

Įsiminė ir tie iškvietimai, kurie susiję su žmonėmis, kuriuos reikėjo tik padrąsinti, išklausyti. O štai gimdymo dirbant greitojoje pagalboje priimti neteko.

[[ge:lrytas:lrytas:42535886]]

– Kiek greitosios pagalbos brigadų budi Kaune ir su kokiomis problemomis medikai susiduria?

– Kaune kasdien budi 21 brigada, o iš viso stotyje dirba 150 žmonių.

Anksčiau daugiau problemų kildavo dėl vairuotojų, kurie gatvėse nebuvo linkę praleisti mūsų. Dabar nebėra taip, kad greitosios pagalbos automobiliams kelią užkirstų piktybiškai.

Išlieka viena didžiausių problemų – automobilių prigrūsti daugiabučių kiemai. Eigulių, Dainavos gyvenamuosiuose rajonuose kiemai nepritaikyti tokiam skaičiui automobilių, kiek jų turi gyventojai.

Vakarais, ankstyvais rytais ir naktimis mūsų vairuotojai paramedikai turi labai pasistengti, kad galėtų įvažiuoti į kiemus ir privažiuoti prie reikiamos daugiabučio laiptinės.

– Neseniai Kauno oro uoste iš lėktuvo išlipusiam vyrui sustojo širdis. Jam pirmąją pagalbą teikė oro uosto darbuotojai. Ar kauniečiai išmano, kaip elgtis, ar moka teikti pirmąją pagalbą?

– Taip, gegužės 6-osios naktį Kauno oro uoste Karmėlavoje 67 metų vyrui, išlipusiam iš lėktuvo, sustojo širdis. Oro uosto darbuotojai panaudojo defibriliatorių ir vyrą pavyko išgelbėti.

Tokiais atvejais svarbiausia nesutrikti, prisiminti dispečerių telefono numerį ir klausyti, ką jie sako.

Jei ne rėkiame, o klausome nurodymų, jie ir nuramina, ir paaiškina, kaip ir ką daryti.

Aš patarčiau visiems pasidomėti, kaip teikti pirmąją pagalbą. Pirmoji pagalba yra būtent tie žingsniai, kurie išgelbėja gyvybę, todėl reikėtų žinoti, kaip elgtis stabdant kraujavimą, gaivinti žmogų sutrikus širdies ritmui arba užspringus. Pagalba per pirmąsias 10 minučių gali išgelbėti gyvybę.

[[ge:lrytas:lrytas:42535892]]

Manau, kad tokių žinių žmonėms labai trūksta, – pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių reikėtų pradėti mokyti dar mokykloje ir juos kasmet atnaujinti.

Džiugu, kad vis daugiau didesnių įmonių užsisako pirmosios pagalbos mokymus. Juos rengia visuomenės sveikatos biurų darbuotojai ir privatūs medikai.

Medikai įmonių atstovus paragina įsigyti ir išorinius automatinius defibriliatorius.

Kai mūsų brigada važiuoja į didesnę įmonę gaivinti susmukusio žmogaus, jo kolegos dažnai sako, kad turi defibriliatorių, jį įjungė ir klausydami dispečerio nurodymų žmogui teikia pagalbą.

Liūdna, kad neretai šią įrangą įmonės įsigyja tik nutikus skaudiems įvykiams.

– Ar, jūsų nuomone, pakanka informacijos, kaip elgtis kilus ekstremaliai situacijai?

– Kai prasidėjo karas Ukrainoje, žmonės buvo skatinami susikrauti išgyvenimo kuprines, atsirado ženklai, kur yra priedangos, buvo įkurtas portalas 72.lt.

Ar ta informacija pasklinda ir pasiekia kiekvieną? Bendraudama su žmonėmis girdžiu, kad dalis nežino, ką kilus pavojui daryti, kur eiti. Vis dėlto manau, kad kiekvienas dalį atsakomybės už save turi prisiimti pats.

– Esate Lietuvos mobilios skubiosios medicinos pagalbos komandos narė. Kam ši komanda reikalinga?

– Lietuvos mobilios skubiosios medicinos pagalbos komandos paskirtis – dalyvauti tarptautiniame ir vietiniame didelių nelaimių ir ekstremalių situacijų valdyme teikiant medicinos pagalbą.

[[ge:lrytas:lrytas:42535884]]

Jei kurioje nors šalyje įvyksta didelė nelaimė ir tos šalies atstovai supranta, kad savo pajėgų gyventojams gelbėti ir padėti neužtenka, į pagalbą gali vykti tokios kitų šalių komandos.

Mūsų komanda sertifikatą gavo ir tarptautinio tinklo dalimi tapo tik prieš metus. Apie ją dar mažai kas žino.

Kol kas teko dalyvauti tik pratybose. Bet manau, kad ši komanda reikalinga ir patiems kauniečiams, nes jei nutiktų stichinė nelaimė, nuo kurios nukentėtų daug žmonių, 21 greitosios medicinos pagalbos brigados, budinčios mieste, būtų per mažai.

Apdovanota Kauno medikė prabilo apie problemą, kuri kainuoja gyvybes