Gydymo įstaigos negavo 40 mln. eurų iš valstybės: VLK žada – bus po savaitės

Jos teigimu, tam bus panaudotos rezervo lėšos.

„Pirmadienį buvo pasirašytas sveikatos apsaugos ministrės įsakymas dėl rezervo lėšų skyrimo – 40,6 mln. eurų – apmokėti pirmą ketvirtį suteiktoms viršsutartinėms paslaugoms“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete trečiadienį kalbėjo VLK vadovo pavaduotoja.

„Tikėtina, kad per savaitę įstaigos turėtų gauti apmokėjimą už viršsutartines paslaugas“, – pažymėjo ji.

Pasak T. Golubajevos, pirmojo metų ketvirčio duomenys rodo, jog bendrai sutartys viršijamos daugiau nei 5 proc., tačiau maždaug 2 proc. atvejų jos nėra įvykdomos.

„Didžioji dalis paslaugų teikiama sutarčių apimtyje, bendrai sutartys viršijamos šiek tiek daugiau nei 5 proc., bet yra ir sutarčių nevykdymo už maždaug 2 proc. Bendroje sumoje sutarčių vykdymas viršija sutartines sumas apie 3 proc. šiemet įstaigoms paskirstytų lėšų (…). 40,6 mln. eurų – ta suma, kuri būtų apmokama už viršsutartines (paslaugas — ELTA). Sutarčių nevykdymas yra apie 15 mln. eurų už pirmą ketvirtį“, – Seimo komiteto posėdyje kalbėjo VLK direktoriaus pavaduotoja.

„Žiūrint, kur viršsutartinės paslaugos teiktos labiausiai, tai (…) ambulatorinė grupė. Ji paprastai ir būna pati didžiausia – suteikta paslaugų už daugiau nei 20 mln. eurų virš sutarties. Medicininės reabilitacijos – apie 5 mln. eurų. Panaši suma yra ir slaugos paslaugų, stacionarinių paslaugų bei brangiųjų tyrimų (grupėse – ELTA)“, – aiškino ji.

Didžiausias sutartinių sumų viršijimas, pasak VLK atstovės, fiksuojamas privačiose ir sveikatos centrų sudėtyje veikiančiose gydymo įstaigose.

„Daugiausiai (numatytas sutartines sumas – ELTA) viršijo privačios įstaigos bei į sveikatos centrus įeinančios įstaigos – 12,6 proc. ir 14 proc. viršyta sutartinė suma. Universiteto ligoninės viršijo sutartį apie 3,8 proc., regiono ir rajono ligoninės – apie 7 proc., respublikos – apie 2 proc.“ – nurodė T. Golubajeva.

Pasak VLK atstovės, daugelis gydymo įstaigų pirmąjį metų ketvirtį užbaigė su teigiamais finansiniais rezultatais. Tokių įstaigų – 99. Tuo metu nuostoliai po pirmųjų trijų mėnesių fiksuojami 64 įstaigose.

„Bendra situacija dėl įstaigų finansinių rezultatų, pabaigus 2026 m. pirmą ketvirtį: įvertinus tas papildomas 40 mln. eurų mokamas lėšas, bendrai viešosios įstaigos turės teigiamą rezultatą – plius 8,1 mln. eurų. Čia yra PSDF rezultatas, o bendras įstaigų rezultatas – beveik plius 10 mln. eurų (…). Teigiamą finansinį rezultatą turi dauguma įstaigų – 99, o 64 turi neigiamą finansinį rezultatą“, – Seime kalbėjo Ligonių kasos vadovo pavaduotoja.

Jos teigimu, tarp universitetų ligoninių geriausias finansinis rezultatas fiksuojamas Kauno klinikose, o prasčiausias – Klaipėdos universiteto ligoninėje.

„Pagal įstaigų grupes, pirmoji grupė yra universitetų ligoninės. Šitoje grupėje turime tris (LSMUL Kauno klinikos, Santaros klinikos ir Klaipėdos universiteto ligoninė – ELTA) įstaigas. Bendras jų rezultatas – plius 4 mln. eurų. didžioji dalis pliuso yra Kauno klinikų, kurios pirmąjį ketvirtį pabaigė su 5,5 mln. eurų pliuso, sąskaita. Santaros klinikoms, labai džiugu, pirmą ketvirtį pavyko susitvarkyti finansus ir pabaigti teigiamai. O Klaipėdos universiteto ligoninė toliau išlaiko problemą finansinėje srityje – 1,8 mln. eurų finansinis rezultatas, kuris, mūsų vertinimu, yra labiausiai sąlygotas santykinai didelio darbo užmokesčio“, – kalbėjo T. Golubajeva.

„Vertinant respublikos lygmens gydymo įstaigas, bendras jų rezultatas yra teigiamas – apie 1,8 mln. eurų pliuso. Didžiausią pliusą pirmąjį šių metų ketvirtį turi Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir LSMU Kauno ligoninė – po daugiau nei 1,5mln. eurų. Didžiausias minusas yra Palangos gintaro ligoninėje, kur yra apie 800 tūkst. eurų minusas (…). Apie 0,5 mln. eurų minuso išlieka Šiaulių ligoninėje, Respublikinė Klaipėdos ligoninė pirmą ketvirtį irgi užbaigė su 353 tūkst. eurų (nuostoliu – ELTA). O dauguma įstaigų laikosi pakankamai stabiliai apie tą nulinį rezultatą. Tai turbūt nėra blogai“, – pažymėjo ji.

Tuo metu tarp regioninių ligoninių pagal finansinius rodiklius pirmauja Jonava, Radviliškis, Ukmergė bei Šilutė, o rajonuose – Raseiniai, Pasvalys, Druskininkai bei Vilkaviškis.

„Regiono ligoninių situacija šiek tiek prastesnė. Bendras rezultatas yra minusinis – minus 1,4 mln. eurų. Yra kelios įstaigos, kurios baigė (ketvirtį – ELTA) su teigiamu rezultatu, įvertinus papildomus mokėjimus – Jonava, Radviliškis, Ukmergė ir Šilutė. Tačiau yra ir šiek tiek daugiau nei pusė su minusu baigusių. Šiek tiek mažiau nei 0,5 mln. eurų nuostolio yra Alytaus ir Utenos ligoninėse“, – kalbėjo įstaigos direktoriaus pavaduotoja.

„Rajono ligoninėse vaizdas toks margas, galima sakyti. Bendras suminis rezultatas yra pliusinis, tačiau apie pusė įstaigų baigė su pliusu, kita pusė yra su minusu. Didžiausi pliusai Raseinių, Pasvalio, Druskininkų, Vilkaviškio ligoninėse, o minusai – Jurbarko, Kelmės, Kretingos ir M. Marcinkevičiaus ligoninėse“, – teigė ji.

Kaip skelbta, gegužės pradžioje paaiškėjo, jog sveikatos priežiūros įstaigos per pirmąjį šių metų ketvirtį jau suteikė viršsutartinių paslaugų už maždaug 40 mln. eurų, o lėšų joms apmokėti – nėra. Kalbėdama apie susidariusią situaciją sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tuomet teigė, jog viršplaninių paslaugų apmokėjimas bus užtikrintas.

Tuomet ji pažymėjo, kad viršsutartinės paslaugos bus apmokamos įprasta, prioritetine tvarka.

„40 mln. viršsutartinių paslaugų apmokėjimo apimtis yra identifikuota (…). 20 mln. eurų resursai surasti Valstybinėje ligonių kasoje (VLK), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete. Likę 20 mln. eurų bus apmokami iš PSDF rezervo“, – gegužės mėnesį sakė M. Jakubauskienė.

ELTA primena, kad 2024 m. buvo pranešta, jog VLK viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokės lanksčiau – skelbta, jog gydymo įstaigos galės anksčiau gauti apmokėjimą už paslaugas, kurių suteikė daugiau nei buvo numatyta sutartyje, o pacientai laiku gaus reikiamą pagalbą.

Tuomet VLK išreiškė lūkestį, jog pokyčiai įstaigoms suteiks daugiau lankstumo, valdant savo finansus, ir leis geriau atliepti realius pacientų poreikius.

Tačiau 2025 metų gegužę VLK pranešė apie įsigaliojusią naują paslaugų apmokėjimo tvarką, kur prioritetas bus skiriamas tikslingoms paslaugoms. Pagal ją, prioritetinės viršsutartinės paslaugos apmokamos pirmumo tvarka.

Skelbta, kad, atsižvelgiant į PSDF galimybes, sutartis viršijančios paprastos konsultacijos ir neprioritetinės reabilitacijos paslaugos bus apmokamos iki 70 proc., neprioritetinės stacionarinės paslaugos iki 30 proc., kitos paslaugos iki 100 proc. jų bazinės kainos.