Patikra dėl vėžio – bilietas į laimingą gyvenimą

Tyrimai rodo, kad net ketvirtadalis miesto gyventojų bijo blogo rezultato. Galbūt vertėtų apie krūties vėžio prevenciją pradėti kalbėti jau gimnazijose?

Seime vykusioje konferencijoje, kurią inicijavo ir organizavo Nacionalinė krūties ligų asociacija drauge su parlamentaru profesoriumi Sauliumi Čaplinsku, įvairių sričių specialistai svarstė, kaip pakviesti moteris tikrintis profilaktiškai dėl krūties vėžio, kokia turi būti taikoma nauja strategija, kuri ugdytų onkologinį budrumą.

Iškilo daug klausimų, kaip organizuoti krūties vėžio profilaktikos komunikaciją, ar reikia integruoti onkologinę edukaciją ugdymo programose, kas galėtų pakeisti moterų nuostatą ir paskatintų jas atvykti profilaktiškai pasitikrinti.

Nacionalinė krūties ligų asociacija subūrė tokius partnerius kaip Nacionalinis vėžio centras, Antakalnio gimnazija, Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis vėžio institutas, nes vien tik medikų pastangų neužtenka išsklaidyti visuomenėje susiformavusius mitus apie vėžį, nors tai ne mirtina, o lėtinė liga.

Kasmet šalyje apie penkis šimtus moterų miršta nuo krūties vėžio – ligos, kurios įmanoma išvengti, o kai kuriais atvejais suvaldyti ir padaryti viską, kad gyvenimo kokybė nenukentėtų.

Parlamentaras S.Čaplinskas pripažino, kad jei nebus taikomos priemonės, kurios padėtų žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems ir darbingiems, o kai kuriais atvejais laiku diagnozuoti ankstyvąsias vėžio stadijas, visuomenės sveikata bus prasta.

„Mokesčių mokėtojų lėšomis yra sudarytos visos sąlygos laiku pasitikrinti ir nustatyti ankstyvąsias vėžio stadijas, kai dar įmanoma išgydyti ligą ar sustabdyti jos progresavimą, bet to nedarome. Kaip įmanoma šią situaciją pakeisti?“ – kalbėjo S.Čaplinskas.

Jis apgailestavo, jog neužtenka paraginti pasitikrinti, jei žmogus mano, kad vėžys jo nepalies, neužtenka priminti tikrintis, jei žmogus nerimauja, jog gali išgirsti sunkios ligos diagnozę ir ta žinia apvers jo gyvenimą aukštyn kojomis.

Asociacijos kvietimu ieškodama atsakymo, kodėl moterys nesinaudoja nemokama profilaktine krūties vėžio patikra, bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė konferencijoje aptarė visuomenės apklausos rezultatus.

Šios apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, ar 45–74 metų moterys tikrinasi sveikatą pagal krūties vėžio programą.

„Kai gavome rezultatus, paaiškėjo, kad net 83 proc. bent kartą tai padarė, toks rodiklis atitinka oficialią statistiką, tai nemažas rodiklis. Tik klausimas, kada tai įvyko – prieš dvidešimt ar prieš keletą metų?

Reikia atkreipti dėmesį į dar vieną aplinkybę – beveik 14 proc. moterų atsakė, kad to niekada nedarė, o tai reiškia, kad net 14 iš 100 moterų nesitikrino nemokamai“, – pasakojo R.Ališauskienė.

Tyrimas atskleidė, kad noras pasitikrinti sveikatą yra susijęs su moterų išsilavinimu, gyvenimo būdu, finansiniu saugumu.

Mažesniuose miesteliuose ir atokiuose šalies regionuose gyvenančios moterys, kurios nesitikrina sveikatos, dažniau minėjo objektyvias sąlygas, o didmiesčiuose gyvenančios moterys kur kas dažniau delsia tikrintis krūtis dėl emocinių priežasčių – dėl baimės, kad išgirs vėžio diagnozę, dėl galimų onkologinio gydymo pasekmių.

Dar vienas klausimas, kuris buvo pateiktas nesitikrinusioms moterims, – ar ateityje jos ketina pasinaudoti nemokama krūties vėžio patikros programa? Iš atsakymų paaiškėjo, kad kas ketvirta iš nesitikrinusių moterų ateityje neketina to daryti.

Šios moterys dažnai yra vyresnio amžiaus, jos nėra socialinių tinklų dalyvės ir jų nepaveiks įtakdarių nuomonė, kad tikrintis sveikatą būtina. R.Ališauskienės nuomone, mažesniuose miesteliuose gyvenančias moteris labiau pasieks tokios tradicinės komunikacijos priemonės kaip laikraščiai, skelbimai.

Seime aptartos Lietuvos gyventojų nuomonės apklausos rezultatai atskleidė paradoksą – moterys žino apie vėžio prevencijos galimybes, bet reguliariai nesitikrina dėl emocinių ir psichologinių priežasčių.

Nacionalinio vėžio centro psichologė Dovilė Karečkaitė pasakojo, kad vėžio baimė gali būti susijusi tiek su pačia liga, tiek su profilaktine patikra bei galimomis pasekmėmis ateityje.

Baimė gali turėti įtakos apsisprendimui tikrintis sveikatą, ji gali pasireikšti įvairiomis formomis, pavyzdžiui, delsiama ar atidėliojama registruotis dėl mamografijos tyrimo, neigiama tokio tyrimo svarba, nerimaujama, kad patikros procedūra bus skausminga, o dėl radiologinio tyrimo bus gauta papildoma jonizuojančiosios spinduliuotės dozė.

„Net mintys apie tai, kas bus, jei pasitvirtins vėžio diagnozė, gali neduoti ramybės. Jei į vėžį vis dar žiūrima kaip į skausmą ir kančią keliančią ligą, dažnai patikros yra vengiama“, – kalbėjo D.Karečkaitė.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai krūtų patikra tampa ne tik medicininiu tyrimu, bet ir nuogąstavimu, kad vėžio diagnozė iš esmės pakeis moters gyvenimą.

Kad visuomeninės organizacijos gali prisidėti prie onkologinio budrumo ugdymo, rodo Nacionalinės krūties ligų asociacijos pavyzdys. Europos krūties vėžio koalicijos EUROPA DONNA konferencijoje nekart skambėjo Lietuvos vardas, ypač gerai buvo įvertintas projektas „Onkologai pas gimnazistus“.

Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė savo mokytojais vadino ir keturis vaikus, kurie išmokė, kad šeimoje nieko nereikia slėpti.

Kai būdama 39 metų Aušra susirgo, dvi dukros jau buvo savarankiškos, bet mažieji – dar nedideli. Vaikai užaugo jai besigydant, tad apie šią ligą jie žino nemažai.

Neabejodama tuo, kad moksleiviai turi gauti daugiau žinių apie piktybines ligas, A.Bružienė sulaukė ir onkologų, ir pedagogų pritarimo. Taip atsirado asociacijos ir partnerių projektas gimnazijoms, kuriose vyresniųjų klasių moksleivius onkologai supažindina su piktybinių ligų prevencija, ankstyvaisiais vėžio požymiais, sveikos gyvensenos reikšme.

2024–2025 metais su paskaitomis buvo apsilankyta septyniose gimnazijose įvairiuose Lietuvos miestuose.

Iš gydytojų onkologų lūpų moksleiviai sužinojo ne tik apie krūties vėžį, bet ir apie žmogaus papilomos virusą, jo keliamą grėsmę ir skiepus, kurie padeda ateityje apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio.

Į tokius susitikimus medikai atsiveždavo ir mokomąjį krūtų muliažą ir paaiškindavo, kaip teisingai atlikti krūtų savityrą.

Didžiausią įspūdį moksleiviams palikdavo Nacionalinio vėžio centro gydytojo urologo Mariaus Kinčiaus organizuojamos „chirurginės dirbtuvės“.

Tarp gimnazistų dažnai atsiranda norinčiųjų studijuoti mediciną, jie padedami medikų imasi chirurgo darbo – preparuoja jaučio sėklides ir visus supažindina su išorine bei vidine jaučio sėklidžių struktūra, tada ir paskaita apie sėklides ir jų funkcijas atrodo įdomesnė.

Antakalnio gimnazija buvo viena pirmųjų, kurioje pradėtas moksleiviams skirtas projektas apie onkologines ligas. Šios gimnazijos direktorė Anželika Keršinskienė neabejojo, kad baimė dalyvauti vėžio patikros programose turi išnykti, jei žinios apie šią ligą bus įtraukiamos į ugdymo programą.

Pavyzdžiui, 9–12 klasių moksleiviams per biologijos pamokas svarbu sužinoti, kaip vystosi piktybinės ląstelės, kaip susidaro genų mutacijos, kokia yra gyventojų profilaktinių tyrimų reikšmė.

Tokiu būdu visuomenės sveikatos stiprinimas prasideda dar mokyklos suole, ugdant gimnazistų raštingumą sveikatos klausimais.

Kadangi vėžio patikros programų nauda yra akivaizdi, valstybė turėtų labiau prisidėti prie informacinių kampanijų organizavimo.

Tokią nuomonę Seimo konferencijoje pareiškė Nacionalinio vėžio centro direktorius Valdas Pečeliūnas.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 2000 naujų krūties vėžio atvejų, 500 moterų dėl šios ligos miršta – keturiskart daugiau nei autoavarijose žūsta žmonių. Tačiau valstybė kur kas daugiau dėmesio skiria reklamai, prisidedančiai prie saugaus eismo, daug lėšų investuoja kelių infrastruktūrai gerinti, o vėžio prevencijai tenka tik lašas jūroje.

Su vėžio diagnoze šalyje gyvena 22 tūkstančiai žmonių, o penkerių metų išgyvenamumas sergant krūties vėžiu priklauso nuo jo stadijos, todėl ypač svarbu dalyvauti patikros programoje.

Jei moterys pasitikrina, įmanoma laiku nustatyti ankstyvąsias stadijas ir išgydyti vėžį. Tokia viltis mažėja, jei vėžys yra trečios ar ketvirtos stadijos.

Ankstyvoji diagnostika lemia ne tik didesnį išgyvenamumą, bet ir mažiau toksišką gydymą, todėl gyvenimo kokybė yra geresnė.

Išplėtus patikros programos amžiaus intervalą nemokamai pasitikrinti gali papildomai daugiau kaip 100 tūkstančių Lietuvos moterų.

„Pastaruoju metu patikros programoje dalyvauja vos 50 proc. tikslinio amžiaus moterų, kad turėtume gerą patikros programos dalyvavimo rodiklį, šį skaičių reikėtų padidinti dar 30–40 procentų“, – pabrėžė V.Pečeliūnas.

Gydymo išlaidos JAV rodo, kad pirmos stadijos vėžio gydymas kainuoja apie 70 tūkstančių JAV dolerių, o išplitusios stadijos – apie 150–200 tūkstančių JAV dolerių. Europoje šios išlaidos mažesnės, tačiau skirtumas tarp pirmos ir išplitusios stadijos gydymo yra milžiniškas.

Nors investicijos į ankstyvąją diagnostiką greičiausiai atsiperka, Lietuvoje dar yra pernelyg daug moterų, kurios nepasitikrina krūtų.

V.Pečeliūnas apgailestavo, kad kasmet šalyje nustatoma daugiau kaip 150 ketvirtos stadijos vėžio atvejų, o jei tai būtų ankstyvosios stadijos, tai būtų didelis palengvėjimas ne tik sveikatos apsaugos sistemai, bet ir pačioms pacientėms bei jų artimiesiems.

Ankstyvosios stadijos yra sėkmingai gydomos, tačiau jų neįmanoma pajusti – jas galima nustatyti tik atliekant profilaktinius tyrimus.

„Ankstyvoji diagnostika yra efektyviausias būdas kovoti su vėžiu, todėl kiekvienas kvietimas pasitikrinti turėtų būti priimtas ne su baime, o kaip galimybė dovanoti sau ateitį“, – pažymėjo V.Pečeliūnas.

Seimo diskusijoje dalyvavusi sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė apgailestavo, jog dalies moterų širdžių nepasiekia informacija apie krūties vėžio patikros programą, o tai rodo, kad protas ne visada yra geriausias patarėjas.

L.Vaidelienė pripažino, kad, norint tobulinti visuomenės komunikaciją, susijusią su krūties vėžiu, būtini nauji finansavimo šaltiniai, o ne tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos.