Norėtųsi, kad GMP atvažiuotų greičiau
„Šiandien man prie akių mirė mūsų fakultete dirbęs sargas. Panaudojome defibriliatorių, dirbtinį gaivinimą, bet tai nepadėjo. Gal tiesiog nemokėjome visiškai tinkamai viską atlikti...“, – feisbuke antradienio vakarą rašė politologas A. Lašas.
Vyras teigė, kad GMP medikams atvykti prireikė bent 15 minučių ir svarstė, kad privažiuoti nebuvo lengva, nes į pabaigą ėjo darbo diena, tikriausiai, mieste buvo ne viena transporto spūstis.
Seime įvyko pirmosios pagalbos mokymai: mediko profesiją turintis J. Olekas įgūdžius primiršo
Prieš kelis metus ir patį A. Lašą netikėtai ištiko miokardo infarktas. Kaip pažymėjo politologas, tuo metu Laisvės alėjos pradžioje dar veikė LSMU Kauno ligoninės padalinys.
„Dar ne taip senai Kauno centre, netoli nuo mūsų fakulteto, veikė Raudonojo Kryžiaus ligoninė. Dabar ji yra uždaryta ir iškelta iš centro. Tai kad ji dar veikė 2024 m., man išgelbėjo gyvybę, kai mane ištiko infarktas važiuojant dviračiu į darbą.
Susiję straipsniai
Nesu pakankamai įsigilinęs į sveikatos politikos temą, kad galėčiau kažką kritikuoti ar patarti, bet norėtųsi, kad medicininė pagalba atvyktų greičiau, ypač ten, kur darbo metu susitelkia nemaža koncentracija žmonių“, – rašė A. Lašas.
Jis apgailestavo, kad nepavyko atgaivinti vyro ir reiškė užuojautą velionio šeimai.
Tuo pačiu A. Lašas paragino nelaukti, kol ūmi kardiovaskulinė būklė užklups netikėtai ir ragino atlikti išsamius savo širdies bei kraujagyslių tyrimus.
„Per daug žmonių Lietuvoje ir per lengvai miršta nuo širdies ligų. Ką konkrečiai tirtis? Nesu gydytojas ir todėl konkrečių priemonių nerekomenduosiu, bet raginu visus nebūti pasyviais stebėtojais. Gyvenimas yra daug trapesnis nei atrodo tavo užimtoje kasdienybėje“, – pažymėjo A. Lašas.
Pirmasis GMP ekipažas atvyko per 9 minutes
Dėl šio atvejo Lrytas kreipėsi į Greitosios medicinos pagalbos tarnybą (GMPT). Tačiau raštu pateiktame komentare į klausimą apie tai, ar LSMU Kauno ligoninės padalinio uždarymas miesto centre galėjo turi įtakos GMP atvykimo laikui, neatsakoma.
„Minimu atveju į iškvietimą buvo siųsti du GMP ekipažai. Iškvietimas gautas 16:47 val.: pirmasis ekipažas įvykio vietą pasiekė per 9 minutes, antrasis – per kiek daugiau nei 10 minučių. Deja, paciento gyvybės išsaugoti nepavyko, nors buvo dėtos visos pastangos. Tarnybos vardu reiškiame užuojautą paciento artimiesiems bei bendradarbiams dėl netekties“, – rašoma GMPT atsakyme.
Jame pabrėžiama, kad greitoji išpildė savo įsipareigojimus miesto teritorijoje skubaus iškvietimo atveju – kuomet kyla grėsmė gyvybei – pasiekti pagalbos teikimo vietą per 15 minučių arba greičiau.
„Kauno mieste šiemet skubių atvejų operatyvumas siekė 92,22 proc. – paprasčiau sakant, iš 100 atvejų 92 atvejais buvo atvykstama per 15 minučių terminą. Likusius atvejus lėmė nutolusi kvietimo vieta, transporto spūstys, eismo nelaimės (kai tenka siųsti kitą GMP ekipažą), bendras GMP ekipažų užimtumas. Kauno rodikliai iš esmės atitinka šalies didmiesčiuose pasiektus operatyvumo rodiklius“, – nurodo GMPT atstovai.
Tuo pačiu primenama, kad įtariant infarktą, paciento išgyvenimą labai padidina aplinkinių pirmosios pagalbos teikimas ir operatyvus pagalbos iškvietimas. Kuo anksčiau iškviečiama greitoji medicinos pagalba (numeriu 112), tuo didesnė tikimybė išsaugoti širdies raumenį ir gyvybę.
„Jeigu žmogus netenka sąmonės, aplinkiniai turėtų patikrinti kvėpavimą: jei kvėpuoja – paguldykite į stabilią šoninę padėtį; jei nekvėpuoja arba kvėpuoja nenormaliai (agoniniai įkvėpimai) – pradėkite gaivinimą. Gaivinama krūtinės paspaudimais krūtinkaulio centre – dažnis turėtų būti 100–120 paspaudimų per minutę, gylis 5–6 cm.
Jei yra automatinis išorinis defibriliatorius, kuo greičiau jį panaudokite pagal aparato nurodymus“, – pabrėžia GMPT.