2020 metais ši įstaiga buvo parduota sparčiai augusiam medicinos paslaugų tinklui „InMedica“, kuriam tuo metu vadovavo dabartinis „Meliva“ grupės vadovas Kęstutis Broniukaitis.
Šiandien G. Bendorius vadovauja institucijai, kuri administruoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas ir dalyvauja formuojant sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo sistemą.
Būtent nuo šios institucijos sprendimų ir požiūrio priklauso paslaugų prieinamumas pacientams, gydymo įstaigų, vaistinių ir įvairių gamintojų (vaistų, klausos aparatų, ortopedijos techninių priemonių ir kt.) ateitis, veiklos tvarumas ir stabilumas.
Susiję straipsniai
Bendruomenėje vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, jog nėra aiškios ir prognozavimą leisiančios tvarkos, kaip skaičiuojamos sutarčių sumos, kaip vyksta derybos tiek dėl pačių sutarčių, tiek dėl jų sąlygų. Tuo metu „Meliva“ yra viena didžiausių privačių sveikatos priežiūros grupių Lietuvoje, sudaranti milijoninės vertės sutartis su ligonių kasomis.
Nors institucijos šioje situacijoje interesų konflikto neįžvelgia, kyla klausimas, ar vien formalių teisinių reikalavimų pakanka siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą.
Vienas didžiausių privačių tinklų – tarp pagrindinių PSDF pinigų gavėjų
Diskusijos dėl skaidrumo kyla ne atsitiktinai. Per pastaruosius metus privatus sveikatos sektorius Lietuvoje sparčiai konsolidavosi, o „Meliva“ grupė tapo vienu didžiausių rinkos žaidėjų šalyje.
Grupė valdo platų klinikų tinklą ir sudaro milijoninės vertės sutartis su ligonių kasomis dėl PSDF lėšomis finansuojamų paslaugų.
Tuo pat metu VLK pastaraisiais metais inicijavo pokyčius, susijusius su paslaugų planavimu, sutarčių sudarymo tvarka bei finansavimo apimtimis.
Kritikai kelia klausimą, ar didėjanti sprendimų koncentracija ir rinkos konsolidacija nesukuria situacijos, kurioje visuomenei turėtų būti taikomi dar aukštesni skaidrumo standartai nei vien minimalūs įstatymo reikalavimai.
Šiame kontekste ryškėja svarbi aplinkybė: dabartinį VLK vadovą ir vieno didžiausių privačių tinklų vadovą anksčiau siejo verslo sandoris, apie kurį viešose interesų deklaracijose informacijos nėra.
„Meliva“ grupė kasmet gauna reikšmingą PSDF finansavimą. VLK viešai skelbiamais duomenimis 2026 metais „Meliva“ grupė (UAB „InMedica“) dienos chirurgijos paslaugoms gavo 3 857 710 eurų. Dienos stacionaro paslaugoms – 8 045 486 eurus, o stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms – 5 286 403 eurus. Tai sumos neskaitant kitų paslaugų.
Todėl šiuo atveju svarbus tampa ne tik teisinis deklaravimo reikalavimų įvykdymas, bet ir klausimas, kokią informaciją visuomenė gali matyti viešai.
Beje, „Meliva“ grupė yra vienintelė privati gydymo įstaiga, turinti sutartį su VLK dėl stacionarinių paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis.
VLK: įstatymas deklaruoti neįpareigojo
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Komunikacijos skyriaus vedėja Jolanta Normantienė patvirtino, kad G. Bendorius privačių interesų deklaraciją pateikė 2024 metų birželį, pradėjęs eiti direktoriaus pareigas.
Jos teigimu, „Altamedos“ pardavimo sandoris buvo sudarytas dar 2020 metais, visi su juo susiję įsipareigojimai buvo įvykdyti tais pačiais metais, todėl deklaruoti jo nereikėjo.
„Atsižvelgiant į tai, kad minėtas sandoris sudarytas anksčiau nei prieš 12 mėnesių iki direktoriaus pareigų pradžios ir su juo susijusių įsipareigojimų nėra likę, pareiga deklaruoti šį sandorį pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą neatsiranda“, – nurodė specialistė.
Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą šis sandoris neprivalėjo būti deklaruojamas.
VTEK: svarbiausia tai, kas liko po sandorio
Paprašyta pakomentuoti situaciją, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) komunikacijos komanda pabrėžė, kad neteikia vertinimo dėl konkrečių asmenų veiksmų, nes tam reikalingas individualus tyrimas.
VTEK atsiųstame komentare pateikė bendrą išaiškinimą, kaip tokios aplinkybės vertinamos pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
„Pagal teismų formuojamą VPIDĮ nuostatų įgyvendinimo praktiką, privatus interesas turi būti tiesioginis ir akivaizdus, negrindžiamas spėliojimais ar hipotezėmis apie galbūt turėtą ar ateityje būsiantį deklaruojančio asmens asmeninį suinteresuotumą.“
Anot VTEK, vien tai, kad valstybės institucijos vadovą ir verslo atstovą anksčiau siejo verslo santykiai, savaime dar nereiškia interesų konflikto.
„Asmenis anksčiau sieję verslo santykiai, kurie šiuo metu jau yra nutrūkę bei nebeaktualūs, ir jeigu nėra likusių jokių su šiuo verslu susijusių ryšių, įsipareigojimų ar ginčų, neturėtų būti laikomi savaime interesų konfliktą institucijos vadovo tarnybinėje veikloje galinčia sukelti aplinkybe“, – nurodoma VTEK atsakyme.
Jame teigiama, kad deklaruojami turi būti aktualūs, nenutrūkę ryšiai su juridiniais ar fiziniais asmenimis.
„Jeigu institucijos vadovą ir asmenis, kurie vadovauja ar valdo įmones, kurių atžvilgiu institucija turi kontrolės, priežiūros, atskaitomybės santykius, vis dar sieja nenutrūkę privataus pobūdžio ryšiai (pvz., dar galiojantys įsipareigojimai, sutartys, teisminiai ginčai ir pan.), tokias aplinkybes interesų deklaracijoje reikėtų nurodyti.“
VTEK priminė, kad įstatymas numato pareigą deklaruoti didesnės nei 3 tūkst. eurų vertės sandorius, tačiau tam taikomos konkrečios sąlygos.
„Ryšiai, atsiradę su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 tūkst. eurų, laikytini galinčiais sukelti interesų konfliktą, jeigu jie yra sudaryti per 12 mėnesių iki deklaracijos pateikimo dienos ir deklaruojančiojo tarnybinė veikla yra susijusi su minėtaisiais asmenimis.“
Pasak VTEK atstovų, kai sandoris neatitinka įstatyme numatytų sąlygų, jo deklaruoti neprivaloma.
„Tais atvejais, kai sudarytas sandoris neatitinka VPIDĮ nustatytų sąlygų, jo deklaruoti neprivaloma ir kita sandorio šalis nėra laikoma deklaruojančiojo privačiu interesu.“
Paklausus, ar komisija yra vertinusi aplinkybes, susijusias su G. Bendoriaus ir K. Broniukaičio ankstesniais verslo ryšiais, gautas neigiamas atsakymas: „VTEK nėra vertinusi aplinkybių, kurios būtų susijusios su Jūsų nurodomais asmenimis.“
Ministerija papildomos rizikos neįžvelgia
Klausimai šia tema pateikti ir sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei, tačiau trumpą atsakymą pateikė tik Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komunikacijos komanda.
SAM nurodė, kad G. Bendorius yra deklaravęs savo privačius interesus ir nusišalinęs nuo sprendimų, susijusių su keliomis konkrečiomis įmonėmis.
„G. Bendorius nėra deklaravęs privačių interesų, susijusių su UAB „Meliva“, informacijos iš kitų šaltinių apie tokius interesus ministerija neturi. Tačiau ministerija nuolat stebi antikorupcinę aplinką pavaldžiose įstaigose, vertina galimas rizikas ir imasi visų būtinų veiksmų pažeidimams užkardyti“, – teigiama atsakyme.
VLK: sprendimai nėra vienasmeniai
VLK Komunikacijos skyriaus vedėja J. Normantienė nurodė, kad G. Bendorius pareigas eina nuo 2024 m. birželio, o aptariamas sandoris buvo sudarytas dar 2020 metais.
Pasak jos, pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą deklaruojami sandoriai, sudaryti per 12 mėnesių iki deklaracijos pateikimo dienos.
„Atsižvelgiant į tai, kad minėtas sandoris sudarytas anksčiau nei prieš 12 mėnesių iki direktoriaus pareigų pradžios ir su juo susijusių įsipareigojimų nėra likę, pareiga deklaruoti šį sandorį pagal VPIDĮ neatsiranda“, – nurodė J. Normantienė.
Anot specialistės, sprendimai dėl gydymo įstaigų sutarčių ir sutartinių sumų korekcijų nėra priimami vienasmeniškai.
„Dėl sutartinių sumų korekcijų sprendžia speciali derybų komisija, sudaryta VLK direktoriaus įsakymu. Šioje komisijoje nedalyvauja nei VLK direktorius, nei pavaduotojas.“
Anot specialistės, komisija argumentus vertina pagal nustatytus kriterijus. Derybos vyksta pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą tvarką, o gydymo įstaigos gali teikti motyvuotus pasiūlymus.
„Sutarčių sudarymas vyksta pagal formalų, kolegialų, kriterijais pagrįstą sprendimų priėmimo modelį, kuriame sprendimai nėra vienasmeniai.“
Institucija taip pat pabrėžia, kad sutarčių sudarymo procesas yra dokumentuojamas, o galutiniai rezultatai viešinami.
Anot VLK, derybos su gydymo įstaigomis yra protokoluojamos, protokolai registruojami dokumentų valdymo sistemoje, o preliminarios ir galutinės sutartinės sumos skelbiamos viešai.
„Derybos yra protokoluojamos, o protokolai registruojami VLK dokumentų valdymo sistemoje. Tai garantuoja sprendimų eigos fiksavimą ir galimybę atsekti, kaip buvo priimtas galutinis sprendimas.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartinės sumos yra viešinamos. VLK skelbia tiek preliminarias, tiek galutines sutartines sumas. Tai leidžia visuomenei matyti galutinį rezultatą ir užtikrina skaidrumą“, – teigė J. Normantienė.
VLK akcentuoja, kad sutarčių projektai ir derybų rezultatai teikiami per informacinę sistemą „Sveidra“.
„Procesas vyksta per centralizuotą, audituojamą sistemą, kurioje lieka pėdsakas. Tai dar labiau sustiprina atsekamumą. Nors protokolai neviešinami, jų registravimas užtikrina vidinę kontrolę.
Teisės aktai nereikalauja viešinti protokolų, tačiau jų egzistavimas ir registravimas reiškia, kad sprendimų eiga yra dokumentuota ir gali būti patikrinta.
Taigi procesas yra dokumentuotas, o galutiniai rezultatai viešinami, todėl užtikrinamas sprendimų atsekamumas ir skaidrumas“, – teigė J. Normantienė.
Komentuodama galimas interesų konflikto rizikas, VLK pabrėžė, kad institucijoje veikia interesų deklaravimo ir nusišalinimo mechanizmai.
„Kadangi sprendimus priima komisija, o ne pavieniai asmenys, toks kolegialus sprendimų priėmimas savaime mažina interesų konflikto riziką, nes vieno asmens ryšiai negali nulemti rezultato“, – teigiama atsakyme.
VLK pabrėžė, kad bendravimas su būsimais sutarčių partneriais vyksta per oficialias sistemas ir procedūras.
„Nėra neformalių susitikimų su būsimais sutarčių partneriais, nes bendravimas vyksta per oficialią sistemą. Tai eliminuoja neformalų spaudimą ar interesų konfliktų riziką.“
Institucija taip pat pažymėjo, kad prieš paskiriant G. Bendorių į pareigas buvo atliktas antikorupcinis vertinimas, jis yra pateikęs privačių interesų deklaraciją, o jo nusišalinimai skelbiami viešai.
„Kadangi VLK vadovas yra praėjęs STT patikrą, pateikęs interesų deklaraciją ir nusišalinimus, VLK, kaip institucija, turi visus teisinius pagrindus laikyti, kad jo ankstesnė veikla netrukdo dabartinėms pareigoms ir nekelia pagrįstų abejonių dėl nešališkumo“, – komentavo J. Normantienė.
Institucijos akcentuoja, kad teisės aktų reikalavimai buvo įgyvendinti. Tačiau atsakymo į klausimą, ar visuomenė turi pakankamai informacijos savarankiškai įvertinti ankstesnių verslo ryšių reikšmę ir galimą interesų konflikto regimybę, nepateikė nė viena jų.
Kai kalbama apie milijardines PSDF lėšas administruojančios institucijos vadovą ir vieną didžiausių privačių sveikatos priežiūros tinklų Lietuvoje, pasitikėjimą kuria ne tik procedūros, bet ir matomumas.