Bet jaunieji medikai dar nenuleidžia rankų ir sako, kad įstatymas nebuvo tinkamai išdiskutuotas. „Matome pavojų, nes įstatymas buvo priimtas labai greitai. Net poveikio analizė neatlikta“, – Lrytas sako Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos narė Erika Abromavičiūtė.
Minėtomis įstatymo pataisomis numatoma steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas, į kurias būtų priimami medikai, sutinkantys po rezidentūros baigimo 5 metus atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriame nors Lietuvos regione.
„Nustatytos sąlygos – labai griežtos. Sakykime, jei 5 metus atidirbti įsipareigojęs medikas iš darbo išeitų po 4,5 metų, jis turėtų grąžinti pilną sumą už studijas.
„Noriu dirbti“. Ar tikrai ligoninės darbas kaip serialuose?
Normaliu atveju, darbintis atėjęs žmogus gali derėtis dėl sąlygų, o mes prarandame šitą malonumą ir džiaugsmą“, – skundžiasi E. Abromavičiūtė.
– JGA aktyviai reiškė nepritarimą įstatymo pataisoms. Ir Vilniaus universiteto studentai balandį surengė akciją, nukreiptą prieš projektą. Tačiau praėjusią savaitę pritarta naujai tvarkai. Ar jaučiate, kad politikai įsiklausė į jūsų argumentus?
Susiję straipsniai
– Bendra emocija – liūdna, iš mūsų atimta motyvacija. Šitas klausimas buvo stumiamas buldozeriu, tad jo svarstymo laikotarpis buvo intensyvus. Taip, buvo kviečiami į diskusijas, tačiau jos vyko kiekvieną savaitę. Todėl buvo iššūkis mūsų darbotvarkėje rasti laiko visur sudalyvauti.
Nepaisant to, stengėmės visada pareikšti savo nuomonę, pateikti argumentus ir pasiūlymus. Bet buldozeris nuvažiavo, į mūsų prašymus ir idėjas nebuvo atsižvelgta. Todėl ir jaučiamės liūdni.
– JGA viešai paragino prezidentą Gitaną Nausėdą vetuoti įstatymą. Dar tikitės, kad atidirbimas neįsigalios?
– Turėjome susitikimą prezidentūroje. Buvome išklausyti, bet vetuoti įstatymo niekas nesutiko. Džiugu bent dėl to, kad buvome pakviesti.
O dėl tolesnių veiksmų – Opozicijai priklausantys Seimo nariai svarsto kreiptis į Konstitucinį teismą. Mes palaikome, raginame atlikti šitą žingsnį, nes priimtos įstatymo pataisos yra antikonstitucinės.
– Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, kad nauja tvarka numatys 20 papildomų rezidentūros vietų, kurias valstybė finansuos mainais už įsipareigojimą po studijų likti dirbti regione. Taigi, be papildomų sąlygų valstybės finansuojamų vietų krepšelis nesumažės. Galų gale, medikai sutartis rašysis laisva valia, prievartos nebus. Kodėl tuomet jaunųjų gydytojų bendruomenėje kilo toks stiprus pasipriešinimas?
– Mums atrodo, kad pasakymas „papildomos“ tėra žodžių žaismas. Realybėje bendras rezidentūros vietų skaičius nepadidėja, įvyksta persiskirstymas bendrame krepšelyje.
Deja, dalis jaunųjų medikų, kurie baigė 6 metų trukmės medicinos studijas, iš esmės neturi, kur stoti, nes rezidentūros vietų yra sukurta mažiau nei turime Lietuvoje medicinos magistro studijų absolventų.
Todėl daliai jaunų žmonių liks tik dvi pasirinkimo galimybės: arba stoti į rezidentūrą su atidirbimu arba apskritai nestudijuoti Lietuvoje ir tada, galbūt, važiuoti į užsienį. Mums tai neskamba, kaip nauja galimybė. Ypač dėl to, kad numatoma, jog rezidentūros vietų su atidirbimu skaičius kasmet didės. O tai iš esmės nusižengia Vyriausybės programai, kurioje keliamas tikslas užtikrinti nemokamas rezidentūros studijas, kas yra ir visoje Europoje.
Taigi, naujoji įstatymo redakcija yra žingsnis atgal, nes užuot užtikrinę daugiau nemokamų rezidentūros vietų, mes įsivedame atidirbimo sistemą.
– Girdisi nuogąstavimas, kad naujoji tvarka gali paskatinti jaunų medikų emigraciją. Jūsų manymu, tos 20 vietų rezidentūros su atidirbimu bus užpildytos?
– Abejotina, kad bus pasirašyta tiek sutarčių. Ir nuogąstavimas dėl emigracijos kyla iš to, kad girdime nerimo signalus studentų bendruomenėje. Dalis JGA narių yra medicinos studijas bebaiginėjantys studentai ir jiems kyla dviprasmiški jausmai, auga nepasitikėjimas dabartine valdžia.
Tie žmonės turėjo planą, bet žaidimo taisyklės staiga pasikeitė. Manome, kad toks įstatymas galėtų būti taikomas tik tiems žmonėms, kurie stojo į medicinos studijų pirmą kursą jau jam įsigaliojus. Tada žmogus nuo pat pradžių žinotų, kas jo gali laukti ateityje. O dabar paskutinių kursų studentai staiga papuolė į pinkles.
Turime laisvą rinką, tad žmonės gali mieliau rinktis darbo vietą užsienyje, kur jie turės laisvę.
– Vienos rajono ligoninės direktorius interviu yra išreiškęs nuomonę, kad jaunimas turėtų parodyti daugiau patriotizmo ir atvažiuoti dirbti į rajonus. Kaip manote, iš tikrųjų, problema – patriotizmo trūkumas?
– Manau, tai yra manipuliacija. Mes ir taip pakankamai patriotiški, nes pasirinkome gydytojo specialybę, aukojame savo atostogas ir savaitgalius. Dirbame naktimis ir dirbame daug, važinėjame į kelias darbovietes, įskaitant ir regionų ligonines.
Savo pareigą ir taip atliekame. Ne mūsų atsakomybė yra spręsti gydytojų trūkumo regionuose problemą. Bet šitos bėdos numetamos ant mūsų pečių. Vertėtų gydytojų klausti, ko jiems reikėtų, kad jie savo noru važiuotų regionus. Gal ten sąlygos blogos? Gal atmosfera prasta? Gal nėra galimybių tobulėti?
Bet viską bandoma išspręsti paprasčiausiu būdu. Be to, skatinamas susipriešinimas: visuomenė galvoja, kad už valstybės lėšas mokslus baigęs gydytojas turi važiuoti atidirbti. Bet nereikia pamiršti, kad rezidentūros metais medikas, nors jis dar mokosi, bet tuo pačiu ir dirba. Sakyčiau, kad jis atidirba su kaupu, nes rezidentas negauna gydytojo atlyginimo.
Be to, atidirbimas neskatina sukurti gydytojui palankių sąlygų regione. O koks paskui bus rezultatas, jei nebus dedamos pastangos išlaikyti gydytoją? Galbūt, jis atidirbs 5 metus, kuriuos pasižadėjo sutartyje, ir išvažiuos.
– Jau daug metų diskutuojama, kodėl jauniems gydytojams nepatrauklus darbas regiono ligoninėse. O gal visgi buvo padarytos išvados ir yra sėkmės istorijų?
– Iš tikrųjų, pastebiu teigiamus pokyčius. Aš ir pati važinėju, nemažai dirbu rajonuose. Ne visuose regionuose trūksta gydytojų. Medikai važiuoja, kur yra puikios sąlygos, nuostabi komanda, dirba šiuolaikiška administracija ir sudarytos galimybės tobulėti. Kiti galėtų lygiuotis į tuos geruosius pavyzdžius.