Ekspertų išvada: tai savaime neužtikrina efektyvesnės sveikatos sistemos
Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrejus Rudanovas, apžvelgdamas Vilniaus universiteto (VU) ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) pateiktas ekspertines išvadas dėl SAM siūlomų pakeitimų, pažymi, kad abi institucijos iš esmės konstatuoja tą patį – projektams trūksta tiek mokslinio, tiek teisinio pagrindimo.
Anot A. Rudanovo, VU Medicinos fakulteto ekspertai aiškiai nurodo, kad mokslo įrodymai neleidžia daryti išvados, jog PSDF lėšų perskirstymas iš privačių į viešąsias gydymo įstaigas savaime sumažintų išlaidas ar padidintų sistemos efektyvumą. Kitaip tariant, vien tai, kad gydymo įstaiga yra viešoji, nereiškia, jog ji paslaugas teiks pigiau, greičiau ar kokybiškiau.
Susiję straipsniai
„VU ekspertai pabrėžia, kad sveikatos sistemos rezultatus lemia ne gydymo įstaigos nuosavybės forma, o mokėjimo modeliai, paslaugų kainodara, atsiskaitymo taisyklės, kontrolės mechanizmai, informacinės sistemos, sutarčių valdymas ir valstybės gebėjimas efektyviai organizuoti visą sistemą. Todėl prielaida, kad sumažinus privataus sektoriaus vaidmenį sveikatos sistema automatiškai veiks geriau, nėra pagrįsta moksliniais įrodymais“, – sako A. Rudanovas.
Jo teigimu, panašios pozicijos laikosi ir MRU ekspertai. Jų vertinimu, siūlomi teisės aktų projektai kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir Teisėkūros pagrindų įstatymui, nes grindžiami ne įrodymais pagrįstu poveikio vertinimu, o prielaidomis.
Pasak A. Rudanovo, MRU ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad planuojami pokyčiai turėtų reikšmingą poveikį pacientų galimybėms gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, gydytojų darbo vietoms, savivaldybių įsipareigojimams ir gydymo įstaigų finansiniam stabilumui. Todėl, jų vertinimu, prieš priimant tokius sprendimus būtina atlikti išsamią paslaugų poreikio, laukimo eilių, regioninių pajėgumų, specialistų pasiskirstymo ir pacientų srautų analizę, kurios SAM iki šiol nėra pateikusi.
Pacientų pasirinkimo ribojimas – ne teorinė, o praktinė problema
Įvairios pacientų organizacijos ne kartą yra pabrėžusios, kad pacientų bendruomenei svarbiausia paslaugų yra kokybė, prieinamumas laiko prasme ir paciento teisė gauti paslaugą pasirinktoje įstaigoje bei pas pasirinktą specialistą, kuriuo pacientas pasitiki.
„Ypač jautrios pacientų grupės – onkologiniai, kardiologiniai, neurologiniai, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, žmonės po operacijų, reabilitacijos paslaugų laukiantys pacientai, vyresnio amžiaus ar mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Jeigu PSDF lėšomis apmokama paslauga privačioje įstaigoje tampa nebeprieinama, pasiturintis pacientas gali susimokėti pats. Tačiau mažesnes ir vidutines pajamas gaunantis pacientas lieka priklausomas nuo viešosios sistemos eilių.
Todėl pacientų pasirinkimo ribojimas gali turėti paradoksalų efektą: deklaruojant socialinį teisingumą, realiai gali nukentėti tie, kurie negali pirkti paslaugų už visą kainą. Tai ypač svarbu rajonų gyventojams, kur paslaugų teikėjų pasirinkimas dažnai ir taip ribotas, o kelionė į kitą savivaldybę ar didmiestį reiškia ne tik laiką, bet ir transporto, lydinčio asmens, darbo dienos ar šeimos logistikos problemą“, – sako A. Rudanovas.
Regionų rizika: reforma sustiprins ne centrus, o prailgins eiles
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad viešojo sektoriaus stiprinimas padės regionams. Visgi, projekto poveikio vertinimas neatsako, kiek rajoninių ligoninių realiai galės iš privačių gydymo įstaigų perimti papildomas paslaugų apimtis, kiek jose yra specialistų išaugusiam poreikiui patenkinti, kiek operacinių, diagnostikos įrangos, slaugytojų, registratorių, anesteziologų, reabilitacijos specialistų dirba, kad galėtų aptarnauti visus pacientus?
MRU savo išvadose atkreipė dėmesį į dar vieną labai svarbų aspektą – funkcinius sveikatos centrus ir ES finansavimą. Regionuose savivaldybės ir įstaigos dalyvauja projektuose, finansuojamuose pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą. Jeigu privačios įstaigos, kurios dalyvauja tokiose regioninėse struktūrose, neteks PSDF sutarčių arba negalės didinti paslaugų apimčių, gali būti nepasiekti ES finansavimo rodikliai. Tokiu atveju teisinė ir finansinė atsakomybė gali kristi savivaldybėms.
„Tai reiškia, kad įstatymų projektų poveikis nėra tik „vieša prieš privatu“. Tai poveikis savivaldybėms, regionų sveikatos planavimui, ES įsipareigojimams, finansavimo grąžinimo rizikai ir rajonų gyventojų paslaugų prieinamumui. Šis poveikis privalėjo būti įvertintas prieš projektų stūmimą į priekį, o ne po to, kai sistema jau bus pakeista. Tačiau tokio poveikio vertinimo nėra, o projektai jau teikiami Seimui priimti“ – akcentuoja A. Rudanovas.
Medikų teisė rinktis darbo vietą: viešojo sektoriaus stiprinimas negali virsti spaudimu specialistams
Medikų organizacijos dar 2025 metų pabaigoje aiškiai įspėjo, kad gydytojų trūkumo problemos negalima spręsti administraciniu privataus sektoriaus ribojimu. Lietuvos medikų sąjūdžio, Jaunųjų gydytojų asociacijos ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pozicijose buvo akcentuota pacientų teisių pažeidimo rizika ir poreikis atlikti realius poveikio vertinimus.
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė atkreipia dėmesį, kad medikai pasisako už stiprią ir vieningą Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą (LNSS), kurioje sinergijos pagrindais veikia tiek viešasis, tiek privatus sektorius. Ji taip pat įspėjo, kad medikų trūkumo problemą bandoma spręsti priverčiant gydytojus pereiti iš privačios medicinos į viešąjį sektorių, tačiau realybėje procesas taip nevyks.
„Tai esminis reformos silpnumas. Gydytojas nėra paslaugų apimčių lentelės eilutė. Specialistas renkasi darbo vietą pagal atlyginimą, darbo organizavimą, vadovavimo kultūrą, krūvį, saugumą, galimybes tobulėti, technologijas, komandos kokybę ir pagarbą profesijai. Jeigu šios sąlygos viešajame sektoriuje nebus pagerintos, privataus sektoriaus PSDF sutarčių ribojimas savaime nesukurs daugiau gydytojų rajonų ligoninėse“, – sako A. Gerliakienė.
Jos teigimu, priešingu atveju, gali atsirasti šalutinis efektas: „Dalis specialistų pereis į visiškai mokamų paslaugų segmentą, dalis rinksis didmiesčius, dalis mažins darbo krūvį, o dalis svarstys emigraciją. Tokiu atveju pacientas gaus ne stipresnį viešąjį sektorių, o dar ilgesnes eiles ir apskirtai toks sprendimas didins socialine atskirtį tarp pacientų, kurs įtampas tarp regionų ir dar labiau neigiamai paveiks socialiniai jautrias grupes“.
STT įspėjimas – projektas kelia abejonių
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2025 metų gruodžio 23 d. viešai įspėjo tiek Seimą, tiek Sveikatos apsaugos ministeriją, kad aptariamas Sveikatos draudimo įstatymo projektas kelia abejonių dėl jo skaidrumo bei atitikimo Korupcijos prevencijos įstatymui. Tuo pačiu STT nurodė, kad projektu „nepagrįstai sudarytos išskirtinės privilegijuotos sąlygos“ tam tikroms privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Būtent tokį projektą siūlomą Seimui priimti 2026 m. birželio 30 d.
XXI Vyriausybei – sprogstantis politinis ir teisinis palikimas
Gyvybės mokslų teisės ekspertas A. Rudanovas, be komentarų dėl projektų neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisėkūros pagrindų įstatymui ir eilei kitų teisės aktų ir dokumentų, atkreipia dar į vieną aspektą – projektų priėmimo laiką.
„Abu projektus siūloma priimti tuo metu, kai keičiasi Vyriausybės. XX Vyriausybė jau yra laikinai einanti pareigas, o XXI Vyriausybei ir būsimam sveikatos apsaugos ministrui gali tekti įgyvendinti arba taisyti sprendimus, kurių politinė, teisinė, finansinė ir institucinė našta kris jau naujai komandai“, – pažymi jis.
Anot eksperto, tai pavojinga keliais aspektais.
„Pirma, Seimui priėmus siūlomus įstatymų projektus nauja Vyriausybė paveldės konfliktą su medikų bendruomene, pacientų organizacijomis, savivaldybėmis, privačiomis įstaigomis, universitetais, investuotojais bei STT. Vietoje konstruktyvaus starto sveikatos politikoje būsimas ministras gaus teisės aktų paketą, kuris jau yra sukėlęs nepasitikėjimą, pasipriešinimą ir akivaizdžią atstūmimo reakciją.
Antra, projektai numato reikšmingą poįstatyminį darbą – Vyriausybės ir sveikatos apsaugos ministro sprendimus dėl kriterijų, paslaugų kiekių, atrankos tvarkų, prioritetų. Tai reiškia, kad XXI Vyriausybė bus priversta įgyvendinti reformą, kurios pati neparengė, kurios teigiamo poveikio nenumatoma, tačiau kils akivaizdžiai neigiamos pasekmės. Ir kas ne mažiau svarbu – kaip pavyks suderinti įgyvendinimo veiksmus su STT, kai tarnyba iš esmės nepritarė pačių projektų esmei ir idėjai.
Trečia, jeigu priėmus projektus pradės ilgėti eilės, regionuose mažės paslaugų alternatyvų, savivaldybėms kils ES projektų rodiklių vykdymo problemų, o medikai negrįš į viešąjį sektorių, visuomenės nepasitenkinimas bus adresuojamas jau naujam ministrui. Politiškai tai gali tapti viena pirmųjų XXI Vyriausybės sveikatos krizių.
Anot eksperto, tai gali turėti tiesioginės įtakos artėjančių savivaldos rinkimų rezultatams. Ketvirta, akivaizdžiai bus teisinių ginčų. Projektai kelia klausimų dėl lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos, teisėtų lūkesčių, pacientų pasirinkimo, savivaldybių įsipareigojimų ir korupcijos rizikų. Jeigu šios rizikos nebus išspręstos, jos persikels į teismus, Konstitucinį Teismą arba Europos Sąjungos institucijas“ „ – apibendrina A. Rudanovas.
Daugelis pacientus, medikų ir gydymo įstaigas vienijančių organizacijų jau kreipėsi į Seimo valdybą ir atskirus narius, prašydami išimti šį klausimą iš darbotvarkės. Savo sprendimą šiuo klausimu Seimo nariai tars 2026 m. birželio 30 d., balsuodami salėje.