Per pastaruosius du dešimtmečius Europos Sąjungos fondų lėšos tapo vienu svarbiausių sveikatos sistemos modernizavimo veiksnių – jos padėjo atnaujinti ligoninių infrastruktūrą, įsigyti pažangią medicinos įrangą, plėsti paslaugas ir stiprinti specialistų kompetencijas.
Kaip pabrėžia ligoninių atstovai, šiandien ES investicijų rezultatai matomi ne tik pastatuose ar įrangoje – jie atsispindi visame paciento kelyje: nuo pirmos konsultacijos iki sudėtingiausio gydymo.
Ligoninių pokytis prasideda nuo paciento kelio
VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės komunikacijos specialistė Vaida Karalevičienė sako, kad ES investicijos padėjo Lietuvos sveikatos sistemai priartėti prie aukštesnių asmens sveikatos priežiūros standartų.
Susiję straipsniai
„ES investicijos padeda siekti geresnių, artimesnių ES vidurkiui asmens sveikatos priežiūros rodiklių, paslaugų teikimo. Tai ir patogesnės, kvalifikuotesnės gydytojų, slaugytojų darbo sąlygos, greitesnis ir tikslesnis diagnozės pacientui nustatymas bei efektyvaus gydymo paskyrimas, tuo pačiu – greitesnis sveikimas ir grįžimas į kasdienį gyvenimą“, – teigia ji.
Pasak specialistės, pokyčiai ligoninėse matomi įvairiose srityse – nuo atnaujintų patalpų iki naujos įrangos, leidžiančios pacientams suteikti kokybiškesnes paslaugas.
„ES investicijų pagalba atnaujinti ligoninės pastatai, skyrių patalpos, įranga – visa tai atsispindi gerėjančiame asmens sveikatos paslaugų teikime“, – sako V. Karalevičienė.
Investicijos, kurios keičia ne tik pastatus, bet ir gydymo galimybes
Didžiausios Lietuvos gydymo įstaigos per pastaruosius metus tapo ne tik gydymo vietomis, bet ir mokslo, inovacijų bei naujų medicinos sprendimų centrais.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų komunikacijos tarnybos komanda pasakoja, kad per du dešimtmečius ES investicijos tapo vienu svarbiausių veiksnių, padėjusių ligoninei tapti modernia universitetine gydymo įstaiga.
„Per pastaruosius du dešimtmečius Europos Sąjungos investicijos tapo vienu svarbiausių variklių, padėjusių Kauno klinikoms tapti modernia universitetine ligonine. Įgyvendinta daugiau nei 50 projektų, o jų rezultatais šiandien naudojasi kiekvienas pacientas – nuo pirmos konsultacijos ir tyrimų iki sudėtingiausio gydymo“, – nurodoma komentare.
ES lėšomis Kauno klinikose buvo atnaujinti ir pastatyti svarbūs infrastruktūros objektai – Radiologinės diagnostikos, Onkologijos, Skubios pagalbos, Laboratorinės medicinos, Gama peilio, Vaikų reabilitacijos bei Branduolinės medicinos korpusai.
„Tai leido praplėsti teikiamų paslaugų ratą, jas padaryti lengviau pasiekiamas ir sukurti saugesnę bei jaukesnę aplinką tiek pacientams, tiek darbuotojams“, – pažymi komunikacijos atstovai.
Technologijos, kurios prieš 20 metų atrodė tolima ateitis
Sveikatos sektoriuje vienas svarbiausių ES investicijų rezultatų – pažangių technologijų atsiradimas. Jos ne tik pagreitino procesus, bet ir atvėrė naujas gydymo galimybes.
Lietuvos sveikatos mokslu universiteto ligoninės Kauno klinikų nuotr.
Kauno klinikose pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje pozitronų emisijos tomografas, padedantis tiksliau nustatyti onkologines ligas ir parinkti tinkamiausią gydymą. Taip pat duris atvėrė pirmasis Baltijos šalyse Gama peilio centras, suteikęs galimybę itin tiksliai gydyti sudėtingas ligas be tradicinės operacijos.
„Įkurti Žmogaus biologinių išteklių ir Branduolinės medicinos tyrimų centrai dar labiau suartino mokslą ir kasdienę klinikinę praktiką“, – teigia Kauno klinikų komanda.
Tuo pačiu investicijos keitė ne tik infrastruktūrą, bet ir gydytojų darbo metodus. Tarptautinės stažuotės, konferencijos ir bendradarbiavimas su kitomis Europos ligoninėmis leido specialistams perimti naujausias žinias.
Vienas tokių pavyzdžių – telemedicina.
„Kauno klinikų gydytojų konsultaciją šiandien gali gauti ir tie pacientai, kurie gydomi kitose Lietuvos ligoninėse“, – nurodoma komentare.
Investicijos, padėjusios pasiruošti netikėtiems iššūkiams
Nors dalis investicijų rezultatų matomi kasdien, kai kurie sprendimai tampa ypač svarbūs tik susidūrus su krize.
Pasirengimas infekcijų protrūkiams yra puikus to įrodymas. V. Karalevičienė pasakoja, kad viena didžiausių Respublikinės Panevėžio ligoninės ES investicijų buvo susijusi su infrastruktūra, kuri tapo itin aktuali COVID-19 pandemijos metu.
„Ligoninei iš turimų finansų pasistatyti tokio lygio infekcinę ligoninę būtų buvę labai sunku, o gal ir neįmanoma“, – sako ji.
Pandemija parodė, kad sveikatos sistema turi būti pasirengusi ne tik kasdieniams pacientų srautams, bet ir ekstremalioms situacijoms.
„Šiuo metu vienas prioritetiškiausių iššūkių – paruošti ligonines dirbti ekstremalių situacijų metu, kuomet reikalingos didelės investicijos paruošti turimas patalpas asmens sveikatos priežiūros teikimui“, – teigia V. Karalevičienė.
Regioninės ligoninės – vartai į sudėtingą pagalbą
ES investicijų reikšmė ypač svarbi regionams, kur ligoninės užtikrina, kad aukšto lygio gydymas būtų prieinamas ne tik didžiuosiuose miestuose.
Respublikinė Panevėžio ligoninė šiandien teikia paslaugas, kurių negali užtikrinti mažesnės rajonų gydymo įstaigos.
Lietuvos sveikatos mokslu universiteto ligoninės Kauno klinikų nuotr.
„VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė didele apimtimi teikia pačias svarbiausias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kokių negali užtikrinti rajono ligoninės – paslaugas skirtas miokardo infarkto, insulto, onkologinių, infekcinių ligų diagnostikai ir gydymui, reanimacinės pagalbos teikimui“, – pabrėžia V. Karalevičienė.
Tuo metu Kauno klinikų patirtis rodo, kad investicijos į sveikatą yra neatsiejamos nuo mokslo ir specialistų rengimo.
„Visa tai leido sukurti pažangią universitetinę ligoninę, kurioje glaudžiai susipina trys dalykai – gydymas, mokslas ir naujų specialistų rengimas“, – rašoma komunikacijos tarnybos komentare.
Ateities ligoninėms reikės ne tik naujų pastatų
Sveikatos priežiūra nuolat keičiasi – auga pacientų poreikiai, sparčiai vystosi medicinos technologijos, daugėja poreikio aukštos kvalifikacijos specialistams.
Todėl ateities investicijos, pasak Kauno klinikų atstovų, turės būti nukreiptos ne tik į fizinę infrastruktūrą.
„Investicijos lieka būtinos – ne tik pastatams ir įrangai atnaujinti, bet ir darbuotojų žinioms stiprinti, paslaugoms skaitmeninti, naujiems gydymo metodams diegti bei mokslui ir praktikai sujungti.“
Per pastaruosius 20 metų ES investicijos padėjo Lietuvos ligoninėms pereiti kelią nuo infrastruktūros atnaujinimo iki pažangių gydymo sprendimų diegimo. Tačiau sveikatos sistema yra viena iš sričių, kur pokyčiai niekada nesibaigia – kiekvienas naujas iššūkis kartu tampa naujų sprendimų ir investicijų poreikiu.
Ši ligoninių transformacijos istorija – tik vienas pavyzdžių, kaip ES investicijos skirtingose srityse tampa ilgalaikiais sprendimais. Būtent tokių projektų, kurių rezultatai matomi ne tik finansavimo laikotarpiu, bet ir kasdienybėje, ieško Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inicijuotas konkursas „Europos burės 2026“.
Jei jūsų projektas taip pat parodė, kaip ES investicijos
virto išliekančiais rezultatais, kviečiame jį pristatyti konkurse – paraiškas galima teikti iki liepos 20 dienos, užpildžius registracijos formą: www.europosbures.lt.