Medikų surinkta statistika rodo, kad daugiausia problemų pridarė pamiršta taisyklė gerti pakankamai vandens. Didelę dalį besikreipusiųjų sudarė pacientai, kurių sveikatos sutrikimus lėmė karštis. Iki 30 proc. pacientų kreipėsi dėl dehidratacijos, išsekimo netekus skysčių ir perkaitimo, o dviem žmonėms diagnozuotas šilumos smūgis.
Be karščio sukeltų negalavimų, medikai teikė pagalbą ir keturiems pacientams, kuriems įgėlė bitės. Taip pat pagalbos prireikė skendusiam žmogui, po nėrimo į vandenį nukentėjusiam pacientui bei patyrusiems įvairias traumas.
KUL medikai primena: troškulys – jau vėlyvas dehidratacijos požymis, todėl vandenį reikėtų gerti reguliariai visos dienos metu. Karščiausiu metu – nuo 11 iki 16 val. – venkite intensyvaus fizinio aktyvumo, daugiau laiko praleiskite pavėsyje ar vėsiose patalpose, dėvėkite lengvus, šviesius drabužius ir galvos apdangalą.
VDI įspėja dėl kaitros: išauga perkaitimo ir saulės smūgio rizika
Pajutus galvos svaigimą, silpnumą, pykinimą, galvos skausmą ar kitus perkaitimo požymius, kuo greičiau atsivėsinkite, gerkite vandens ir pailsėkite. Jei savijauta negerėja ar blogėja – nedelskite kreiptis į medikus.
Troškulys – ženklas, kad jau pavėluota
KUL medikai primena – aukšta oro temperatūra gali tapti rimtu išbandymu sveikatai. Skubios medicinos klinikos vidaus ligų gydytoja Rūta Tatarėlytė pastebi, kad užsitęsus karštiems orams skubios pagalbos skyriuose padaugėja pacientų, kuriems prireikia pagalbos dėl dehidratacijos ir perkaitimo.
„Karštis keičia įprastą organizmo fiziologiją – didėja širdies apkrova, per prakaitavimą greitai netenkama skysčių ir mineralinių medžiagų. Tai daro įtaką tiek bendrai savijautai, tiek lėtinių ligų eigai. Karščio poveikis žmogaus organizmui yra nuspėjamas ir valdomas, jei elgiamasi atsakingai“, – sako R. Tatarėlytė.
Susiję straipsniai
Pasak gydytojos, viena dažniausių klaidų – nepakankamas skysčių vartojimas.
„Troškulys – jau vėlyvas dehidratacijos simptomas, todėl būtina gerti vandenį nuolat, visos dienos metu. Geriausia rinktis paprastą vandenį arba vėsią nesaldintą arbatą. Reikėtų vengti kavos bei alkoholinių gėrimų, nes jie skatina skysčių pasišalinimą ir trikdo organizmo termoreguliaciją“, – pataria medikė.
Ji pabrėžia, kad ypač jautrūs karščiui yra vyresnio amžiaus žmonės bei sergantys širdies ir kraujagyslių, plaučių, onkologinėmis, endokrininėmis ligomis ar diabetu. Vyresniame amžiuje troškulio pojūtis dažnai susilpnėja, todėl artimieji turėtų priminti reguliariai gerti skysčius. Norint išvengti perkaitimo, rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti pavėsyje arba vėsiose, gerai vėdinamose patalpose. Jei namuose nepavyksta palaikyti komfortiškos temperatūros, verta bent trumpam apsilankyti kondicionuojamose viešosiose erdvėse – bibliotekose, prekybos centruose ar kino teatruose.
Karščiausiu dienos metu – nuo 11 iki 16 valandos – reikėtų vengti intensyvaus fizinio aktyvumo. Sportuoti ar dirbti lauke rekomenduojama anksti ryte arba vakare. Taip pat svarbu rinktis šviesius, lengvus, natūralių audinių drabužius ir galvos apdangalą. Pasak R. Tatarėlytės, pajutus pirmuosius perkaitimo požymius – galvos svaigimą, silpnumą, pykinimą, koordinacijos sutrikimus ar galvos skausmą – būtina kuo greičiau pasitraukti iš kaitros, atsivėsinti, gerti vandens ir pailsėti.
„Jei simptomai nepraeina arba stiprėja, atsiranda sąmonės sutrikimų ar aplinkiniams kyla nerimas dėl žmogaus būklės, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus“, – perspėja gydytoja.
Ji taip pat primena, kad vienas didžiausių vasaros pavojų – saulėje palikti automobiliai.
„Nei vaikai, nei suaugusieji net ir trumpam neturėtų būti paliekami uždarytame automobilyje, stovinčiame tiesioginėje saulėje. Temperatūra salone labai greitai tampa pavojinga gyvybei“, – pabrėžia R. Tatarėlytė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad karštis veikia ne tik fizinę savijautą, bet ir dėmesio koncentraciją, todėl karštomis dienomis didėja įvairių nelaimingų atsitikimų rizika. Ji ragina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir vyresnio amžiaus artimaisiais bei kaimynais, kurie ne visuomet laiku pajunta perkaitimo ar dehidratacijos požymius.