Tris dešimtmečius didžiausioje Adelaidės (Australija) ligoninėje dirbanti medikė praeityje yra sukaupusi patirties Anglijos, Škotijos bei Prancūzijos gydymo įstaigose, o prieš kurį laiką jai kilo mintis padirbėti ir Šiauliuose. Patyrusios chirurgės rankos operacinėje labai praverčia: ji asistuoja vietos gydytojams ir pastebi įdomių mūsų bei Australijos medicinos sistemų panašumų ir skirtumų.
Apsistojo senelių žemėje
Pirmą kartą prieš dvejus metus į Lietuvą C. Moller atvyko su Australijos lietuvių choru „Lituana“, kuris dalyvavo Dainų šventėje. Šį kartą ji atkeliavo su ypatinga kompanija – dviem seserimis, trimis dukterėčiomis ir 18 mėnesių mažyliu, kuriam šiuo metu tenka daugiausia keliautojų dėmesio.
„Noriu dirbti“. Ar tikrai ligoninės darbas kaip serialuose?
Viešnios iš Australijos apsigyveno kaimo sodyboje netoli Bazilionų (Šiaulių r.). Būtent iš čia per Antrąjį pasaulinį karą į Vokietiją pasitraukė Cea-Cea seneliai su dviem vaikais, o nuo 1949 metų šeima įsikūrė Australijoje. Bazilionuose tebestovi bažnyčia, kurioje susituokė jos seneliai, taip pat išlikęs ir jų gimtasis namas, kuriame dabar jau gyvena kiti žmonės. Lydima antrosios kartos pusbrolio Dariaus bei jo žmonos Romos, Cea-Cea senelių namą apžiūrėjo tik iš tolo. Vis dėlto ji be galo džiaugiasi galimybe bent trumpam pabūti ten, iš kur kyla jos giminės šaknys, pasimėgauti lietuviška gamta ir netoliese tyvuliuojančio Bazilionų ežero grožiu
Lietuvybė gydytoją domino visada, nors apie šalį ji ilgai žinojo tik iš senelių pasakojimų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, chirurgė nusprendė aplankyti Šiauliuose gyvenančius gimines, pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir gavo Lietuvos pilietybę. Gydytoja ypač džiaugiasi sprendimu prisijungti prie Pietų Australijoje veikiančio lietuvių choro „Lituana“. Tai jai suteikė ne tik progą dainuoti gimtąja kalba bei bendrauti su lietuviškai šnekančiais australiečiais, bet ir atvėrė duris kelionėms į Lietuvą.
Susiję straipsniai
Ligoninėse – ir bendri bruožai, ir finansiniai skirtumai
Savo ilgamete patirtimi C. Moller mielai dalijasi su kolegomis Šiauliuose. Tiesa, savarankiškai operuoti Lietuvoje ji negali, nes neturi čia galiojančios licencijos, tačiau ji aktyviai asistuoja chirurgams, dalyvauja vizitacijose ir prižiūri ligonius skyriuje.
Šiaulių ligoninės Chirurgijos skyriaus chirurgas Rolandas Kopūsta džiaugiasi, kad Cea-Cea puikiai pritampa kolektyve, o kolegos jai drąsiai patiki įvairius chirurginius darbus. Po pokalbio abu gydytojai kaip tik išskubėjo į operacinę atlikti atviros išvaržos operacijos, po kurios australės laukė dar viena – apendicito – operacija, tik jau su kitu kolega.
Patyrusi chirurgė vertina kiekvieną akimirką Lietuvos ligoninėje ir teigia esminių technologinių skirtumų nepastebinti: „Operacinėje mažai kas skiriasi – čia tokios pat sąlygos, įranga ir galimybės kaip ir Australijoje.“
Vis dėlto darbo organizavimo skirtumų esama. C. Moller pasakoja, kad Adelaidės ligoninės operacinėje vienu metu niekada nedirba du patyrę chirurgai. Vyresnieji gydytojai operuoja tik su jaunesniais kolegomis arba rezidentais. Dviejų aukščiausios kvalifikacijos chirurgų darbas prie vieno stalo, kaip įprasta Šiauliuose, Australijoje neįsivaizduojamas, nes tai valstybei kainuotų per brangiai.
Ko galima pasimokyti iš šiauliečių?
Australijos lietuvė pastebi, kad jos gimtojoje šalyje medikai kartu praleidžia kur kas mažiau laiko. „Labai smagu, kad čia, atėję į darbą, visi nuoširdžiai pasisveikina, paspaudžia vieni kitiems rankas“, – šypsosi gydytoja.
Jai didelį įspūdį paliko ir kasdienė Šiaulių ligoninės rutina. Kiekvieną rytą skyriaus medikai susirenka aptarti praėjusio budėjimo įvykių. Vėliau visi chirurginio profilio specialistai renkasi Chirurgijos klinikos konferencijų salėje bendram praėjusios paros darbų aptarimui. C. Moller teigimu, tai ne tik naudinga profesiškai, bet ir labai suartina kolegas.
RŠL/Z. Katkienės nuotr.
Savanorei neįprasta atrodo ir tai, kad Šiaulių chirurgai kasryt patys vizituoja visus skyriaus ligonius.
„Pas mus gydytojai po operacijos palatose pacientų nelanko. Tuo užsiima jaunesnieji gydytojai, kurie vyresniesiems praneša tik pastebėję pokyčių“, – pasakoja viešnia. Tačiau ji nuramina, kad pacientai Australijoje tikrai nelieka be gydytojo priežiūros: „Jei dėl ligonio kyla abejonių, aš pati einu į palatą, o budėjimo metu visada patikrinu visus – tiek naujai atvykusius, tiek jau gydomus pacientus.“
Gydytoja negaili komplimentų Šiaulių ligoninės tvarkai bei švarai. Ją maloniai nustebino tai, kad eidami operuoti šiauliečiai medikai visiškai persirengia.
„Mes Australijoje to nedarome. Eidami į operacinę, ant tų pačių drabužių, su kuriais dirbame skyriuje, tiesiog užsivelkame vienkartinius chalatus. Manau, kad mūsų praktika nėra pati geriausia. Australijos medikams tikrai vertėtų iš šiauliečių pasimokyti tokios preciziškos higienos tiek operacinėje, tiek pačiame skyriuje“, – atvirauja C. Moller.