„Įstatymų pakeitimo esmė yra tokia: prioritetas sudarant sutartis yra skiriamas viešajam sektoriui – tai yra valstybės ir savivaldybių įstaigoms. Tačiau nekalbame apie tai, kad nebus sudaromos sutartys ir su kitomis įstaigomis, jeigu tam yra poreikis. O poreikis yra, nes yra ir privačios gydymo įstaigos ir jos dirba gerai. (...) Realiai atrodys taip, kaip ir atrodo dabar: kai kurios privačios gydymo įstaigos turi sutartis su Ligonių kasa, kai kurios neturi ir net nenori turėti“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė spaudos konferenciją surengusi O. Leiputė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė tikisi, kad įgyvendinus pokyčius sumažės pacientų eilės.
„Viešosioms gydymo įstaigoms bus apmokama už faktiškai suteiktas paslaugas, todėl jos galės priimti daugiau pacientų ir mažinti eiles. Siekis – skaidresnė, tvaresnė ir labiau subalansuota sveikatos priežiūros sistema, kurioje viešasis ir privatus sektoriai papildo vienas kitą“, – naujas įstatymų nuostatas komentavo politikė.
„Noriu dirbti“. Ar tikrai ligoninės darbas kaip serialuose?
Jeigu matysis, kad pakeitimai neduos laukiamų rezultatų, O. Leiputė neatmetė, kad ateityje juos bus galima koreguoti.
„Visus nuogąstavimus mes girdime. Jei matysime, kad yra blogai, neišsprendžiame klausimų, teiksime naujus pakeitimus ir koreguosime įstatymus. Visi sprendimai daromi, kad būtų geriau, o ne blogiau. Jeigu matysime, kad kažkas neveiks – taisysime“, – sakė socialdemokratė.
Susiję straipsniai
LLA vadovas gyrė pakeitimus
Lietuvos ligoninių asociacijos (LLA) prezidentas Gediminas Ramanauskas teigė, kad Seime priimti sprendimai yra labai svarbūs viešajam sektoriui.
„Įstatymų paketas padės stabilizuoti viešąjį sektorių. Galvojant apie perspektyvas, apie grėsmes, pavyzdžiui, karinės intervencijos, infekcijų grėsmes, aiškiai matosi poreikis užtikrinti rajoninių ligoninių tinklą. Reikia stiprinti viešąjį sektorių, kad jis galėtų atlaikyti visus tuos iššūkius ir užtikrinti pagalbą gyventojams vietoje – ne mokamų paslaugų pagrindu, o valstybės apmokėjimo ir įsipareigojimo pagrindu“, – sakė G. Ramanauskas.
Spaudos konferencijoje dalyvavę Šiaulių, Joniškio, Kretingos, Biržų, Vilkijos gydymų įstaigų vadovai pasidžiaugė Seimo priimtais sprendimais, kurie, jų nuomone, sustiprins rajonų ligonines.
„Po šitų įstatymų priėmimo rajonų ligoninės tikrai gyvuos, įnešdamos svarbų indėlį į sveikatos sistemą“, – spaudos konferencijoje sakė Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba.
Joniškio ligoninės direktorė Aranta Būtautaitė teigė, kad tai labai svarbus pokytis, kuris užtikrins tvarų gydymo įstaigų finansavimą.
Įsigalios nuo kitų metų
ELTA primena, kad šių metų birželio pabaigoje Seimas priėmė Sveikatos draudimo ir Sveikatos priežiūros įstatymų pataisas, kuriomis keičiami Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principai.
Jos numato, kad pirmiausia sutartys dėl sveikatos priežiūros paslaugų bus sudaromos su viešojo sektoriaus gydymo įstaigomis, o privačios įstaigos sutartis su VLK galės sudaryti tik dėl tos dalies paslaugų, kurių negalės užtikrinti viešasis sektorius. Beje, ši nauja tvarka nebus taikoma pirminei sveikatos priežiūrai.
Įstatymų pakeitimai įsigalios 2027 m. sausio 1 d.
Seimas taip pat įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją iki 2030 m. rugsėjo 1 d. atlikti viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo poveikio vertinimą. Jo metu reikės įvertinti, ar įgyvendinant Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas pagerėjo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Tikimasi, kad suteikus prioritetą valstybinėms ir savivaldybių gydymo įstaigoms, bus ne tik efektyviau sprendžiamos įsisenėjusios pacientų eilių problemos, bet ir užtikrintos ilgalaikės perspektyvos šalies gydymo įstaigoms – ypač regionuose – išlikti ir veikti.
Birželio 30 d. už Sveikatos draudimo įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 6 susilaikė, 3 balsavo prieš. Sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimus palaikė 72 parlamentarai, prieš buvo 14, susilaikė 8.
Konservatoriai prašo veto
Tuo metu Seimo konservatoriai kreipėsi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą, prašydami vetuoti šias įstatymų pataisas, kuriomis, jų nuomone, iškreipiami sąžiningos konkurencijos principai, tam tikroms gydymo įstaigoms suteikiamos privilegijos skirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamas paslaugas.
„Matome pavojingą tendenciją – sprendimai priimami skubotai, neįvertinus jų pasekmių, neatsižvelgiant į konstitucines abejones, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastabas ir nepriklausomų ekspertų vertinimus. Tokia teisėkūros kultūra rodo ne tik politinį abejingumą procedūroms, bet ir neatsakingą požiūrį į valstybės valdymą“, – sako kreipimosi iniciatorė Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Konservatoriai tikisi, kad prezidentas pasinaudos veto teise ir sustabdys šių įstatymų įsigaliojimą.