Likus kelioms valandoms iki balsavimo parlamente, surengtas neeilinis nuotolinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdis. Jo metu komiteto narė Jurgita Sejonienė priminė, kad STT staiga iš stalčiaus ištrauktam projektui dar pernai gruodį pateikė neigiamas pastabas: įspėta dėl korupcijos rizikos ir pastebėta, kad „būtų nepagrįstai sudarytos išskirtinės privilegijuotos sąlygos tam tikroms privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.“
„Kodėl mes svarstome projektą, jei yra kritinės STT pastabos?“, – komiteto kolegų klausė J. Sejonienė.
Tačiau Seimo narius nuraminti suskubo viceministras S. Krunkaitis.
Susiję straipsniai
„Galėčiau pakomentuoti, kad su Tarnyba (STT, – Lrytas) yra sutarta. Atliepiant jų poreikį ir pastabas (…) šiuo metu registruotas VLK poveikio priemonių paketas. Kad galėtų valdyti tas korupcines ir kitas rizikas, apie kurias įvardijo J. Sejonienė. Yra sutarimas, kad šitą projektą leidžiame tokį, koks jis yra“, – dėstė S. Krunkaitis.
Visgi, paklausus S. Krunkaičio, ar jis sąmoningai teikė Seimo nariams tikrovės neatitinkančią informaciją ar tiesiog pats neturėjo visų objektyvių duomenų apie projekto tobulinimo statusą, ministerijos atsakymas buvo nekonkretus:
„Visi ministerijos atstovų komentarai, pateikti Seimo Sveikatos reikalų komiteto posedzio metu, atspindėjo to momento turimą informaciją apie projekto nuostatų derinimą ir pasiektas diskusijų ribas tarpinstituciniu lygmeniu, vertinant ankstesnes išvadas. Pažymėtina, kad naujausia išvada teisekūros bazėje buvo jregistruota tą pačią dieną, kai vyko ir komiteto posėdis, ir buvo planuojamas projekto priėmimas Seimo plenarinėje salėje, todėl formalus jos įvertinimas vyksta teisės aktų nustatyta tvarka. Galutinį sprendimą dėl įstatymo projekto tobulinimo, papildomų pataisų įtraukimo ar jo priėmimo tikslingumo priima pagrindinis komitetas ir Seimas, įvertinęs visas oficialiai pateiktas išvadas bei argumentus plenarinio posėdzio metu. Ministerija iš savo pusės toliau bendradarbiaus su visomis institucijomis, kad primami jstatymai atitiktų skaidrumo ir viešojo intereso reikalavimus“, – teigiama ministerijos komentare Lrytas.
Kodėl nekvietė STT atstovų?
Tačiau Lrytas pavyko išsiaiškinti, kad STT koridoriuose nekvepia pritarimu šiam įstatymo pakeitimui.
„Ministerijos atstovams ne kartą buvo išsamiai ir motyvuotai išdėstyta STT pozicija, jog dėl minėto Projekto STT turi kritinių antikorupcinių pastabų“, – jau liepos 8 d. Lrytas nurodė STT direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas.
Jis taip pat pastebėjo, kad komiteto posėdyje nedalyvavo nė vienas STT atstovas, nors susidariusiomis aplinkybėmis tokia praktika yra įprasta.
„Jeigu Seimo nariams kyla klausimų ar abejonių dėl STT pozicijos, paprastai STT atstovai kviečiami į Seimo komiteto ar komisijos posėdį. Tačiau į 2026 m. birželio 30 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto neeilinį posėdį STT atstovai nebuvo kviesti, nors SAM atstovai ne kartą buvo informuoti apie STT poziciją ir pateiktas kritines antikorupcines pastabas“, – teigė E. Jablonskas.
Be to, jis priminė, kad STT, 2025 m. gruodžio 23 d., teikdama antikorupcinio vertinimo išvadą yra atkreipusi dėmesį į Projekte numatytą įsigaliojimo datą – 2027 m. sausio 1 d. ir siūlymą projektą svarstyti skubos tvarka.
„Tuo metu siūlymas Projektą svarstyti skubos tvarka kėlė abejonių, nes iki įsigaliojimo buvo likęs reikšmingas laiko tarpas (kiek daugiau nei metai), o skubos tvarkos taikymas gali riboti visuomenei, suinteresuotiems subjektams galimybes pateikti pastabas, sudarytų prielaidas nepakankamai įvertinti projekto poveikį“, – akcentavo E. Jablonskas.
Nėra gera teisėkūros praktika
Kyla klausimas, ar dėl paskubomis priimto įstatymo balsavę Seimo nariai buvo tinkamai informuoti dėl STT pozicijos?
Seimo SRK narys, socialdemokratas Saulius Čaplinskas sutiko, kad Seimo komitetai, priimdami sprendimus, turi gauti visą aktualią ir išsamią informaciją, ypač kai kalbama apie kompetentingų institucijų, tokių kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba, išvadas.
Jis taip pat kritiškai įvertino pastaruoju metu jau tendencija tapusius sveikatos apsaugos ministerijos veiklos metodus.
„Jeigu priimant sprendimus paaiškėja, kad yra reikšmingų aplinkybių ar pastabų, kurios nebuvo tinkamai įvertintos ar pristatytos, tai nėra gera teisėkūros praktika. Apskritai manau, kad būtina gerinti Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamų teisės aktų kokybę.
Sudėtingi ir visuomenei svarbūs projektai neturėtų būti teikiami skubos tvarka, jei nėra objektyvios būtinybės. Prieš juos svarstant Seime reikėtų skirti pakankamai laiko diskusijoms su pacientų organizacijomis, sveikatos priežiūros įstaigomis, socialiniais partneriais, ekspertais ir kitomis suinteresuotomis šalimis“, – Lrytas komentavo S. Čaplinskas.
Pasak jo, tokios diskusijos leidžia anksčiau pastebėti galimas problemas ir padeda priimti geriau pagrįstus sprendimus.
„Esu įsitikinęs, kad kokybiška teisėkūra reikalauja ne skubos, o atvirumo, profesionalumo ir konstruktyvaus dialogo. Tik taip galima priimti teisės aktus, kurie tarnautų pacientų interesams ir užtikrintų didesnį pasitikėjimą valstybės institucijų sprendimais“, – teigė S. Čaplinskas.
Laukia prezidento sprendimas
Dar penktadienį net 63 pacientų, medikų, gydymo įstaigų ir ekspertų organizacijos paragino prezidentą G. Nausėdą vetuoti valdančiųjų socialdemokratų priimtus Sveikatos draudimo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų pakeitimus.
Organizacijos teigia, kad šiais pakeitimais iškraipomi sąžiningos konkurencijos principai, tam tikroms gydymo įstaigoms numatant privilegijas skirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamas paslaugas.
Ta patį padarė ir Seimo TS-LKD frakcija.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad įstatymai turi būti grąžinti Seimui peržiūrėti iš esmės.
„Tikimės, kad Respublikos prezidentas pasinaudos veto teise ir sustabdys šių įstatymų įsigaliojimą“, – lūkestį išreiškė L. Kasčiūnas.
Lrytas bandė pasidomėti, kaip susidariusią situaciją vertina NATO Viršūnių susitikime Ankaroje šią savaitę dalyvaujantis G. Nausėda ir, ar prezidentas ketina vetuoti ar pasirašyti įstatymo projektą. Tačiau klausimas lieka atviras, nes prezidentūros atstovai nepateikė komentaro iki straipsnio pasirodymo datos.