Šiuo metu ES gyventojų skaičius siekia 450,6 mln., tačiau mokslininkai teigia, kad 2029 m. jis pasieks aukščiausią lygį – 453,3 mln., o po to ilgalaikėje perspektyvoje pradės iš lėto mažėti.
Iki 2100 m. gyventojų skaičius sumažės iki 398,8 mln. arba 11,7 proc., o paskutinį kartą jis tokiame lygyje buvo 1970–1980 m.
Dėl žymiai pagerėjusios sveikatos priežiūros kokybės bei geresnių gyvenimo ir socialinių sąlygų europiečiai gyvena ilgiau nei bet kada anksčiau.
Įvardijo skirtingas priežastis, kodėl šeimos nesiryžta turėti daugiau vaikų: problema – ne tik finansai
Tačiau, gyventojams senstant, visuomenė ir ES ekonomika susiduria su tam tikrais iššūkiais.
ES vykdomosios institucijos Jungtinis tyrimų centras pranešė, kad 2024 m. gimusiųjų asmenų vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė siekė 81,5 metų.
Susiję straipsniai
Centro duomenimis, iki 2050 m. beveik kas trečias ES gyventojas bus 65 metų ar vyresnis – šiuo metu tokio amžiaus yra sulaukęs kas penktas šalių bloko gyventojas.
Iki 2100 m. moterų gyvenimo trukmė galėtų viršyti 90 metų, o vyrų – 86 metus.
ES teigimu, tokios tendencijos kelia „didelius iššūkius“, tarp kurių – darbo jėgos trūkumas, viešųjų biudžetų lėšų stygius ir spaudimas priežiūros bei švietimo sistemoms.
Tačiau ne viskas yra išimtinai blogai, nes ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į augančią „sidabrinę ekonomiką“ – vis didėjančią prekių ir paslaugų, skirtų vyresnio amžiaus piliečiams, rinką.
„Mes gyvename ilgiau ir sveikiau nei bet kada anksčiau – tai vienas iš didžiausių mūsų pasiekimų. Tačiau demografiniai pokyčiai keičia mūsų visuomenes, ekonomiką ir darbo rinkas“, – teigė ES komisarė Dubravka Suica.
„Turime jau dabar imtis veiksmų, kad šį virsmą paverstume galimybe“, – pridūrė ji.
ES tvirtina, kad blokas privalo didinti našumą ir mažinti nedarbą, siekdamas kompensuoti mažėjančios darbo jėgos padarinius.
Ataskaitoje teigiama, kad šiuo metu darbo rinkoje nedalyvauja apie 20 procentų darbingo amžiaus europiečių, o maždaug aštuoni milijonai jaunuolių nei dirba, nei mokosi, nei dalyvauja profesinio mokymo programose.
Mokslininkai teigė, kad migracija gali padėti sušvelninti kai kuriuos Europos demografinių pokyčių padarinius, tačiau jos poveikis siekiant „visiškai“ išspręsti su senėjančia visuomene susijusius iššūkius būtų ribotas.