Marija (vardas pakeistas, tikrasis vardas redakcijai žinomas) sako ilgai svarsčiusi, ar viešai pasidalinti savo patirtimi, tačiau priėjo išvados, kad būtina įspėti kitus. „Jeigu bent vieną žmogų mano istorija privers sustoti ir gerai pagalvoti prieš priimant sprendimą – vadinasi, pasidalinti buvo verta“, – teigia Marija.
Atrodė paprasta ir nekenksminga
Klaipėdietė pasakoja, kad ilgainiui įgriso su išvaizda susijusios aplinkinių pastabos. „Kaip tu papilnėjai“, „Jauna esi, bet stora“, „Daryk kažką su savimi“ – tokias frazes girdėjusi moteris tik nusišypsodavo, bet nemalonūs žodžiai ją žeidė.
Liūdna statistika – daugiau nei pusė lietuvių turi antsvorio: kainą vertina labiau nei sveikatą
Gegužės pradžioje Marija po vieno renginio pamatė savo nuotraukas, kurios perpildė kantrybės taurę. Moteris suprato, kad nebegali į save žiūrėti.
„Žinoma, 3 kartus per savaitę vaikščioti į sporto klubą ir sveikai maitintis yra ilgas ir sunkus kelias, todėl dažnai renkamės lengvesnį variantą – pavyzdžiui, „TikTok“ išgirtas svorio metimo injekcijas iš juodosios rinkos.
Susiję straipsniai
Pasidariau savo „research“ (tyrimą, aut. pastaba), pamačiau kitų žmonių rezultatus ir pagalvojau: „Viskas, noriu ir aš.“ Negana to, prikalbinau ir kitus žmones – juk atrodė, kad viskas paprasta ir visiškai nekenksminga“, – pasakojo Marija.
Klaipėdietė prisiminė, kad rezultatai kaipmat pradžiugino – svoris krito, valgyti nesinorėjo, moteris jautėsi kupina energijos. Ir nuo aplinkinių ji neslėpė, kad vartoja vaistus, nebandė apsimesti, kad atrado stebukingą dietą ar pradėjo mankštintis.
Deja, po 7 savaičių Marija susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis.
Atostogas teko pamiršti
Birželio pabaigoje moteris išvyko atostogauti į Kroatiją. Dar kelionės metu ją ėmė stipriai pykinti, moteris daug vėmė. Taip pat pasireiškė, kaip pati sako, nepakeliami skrandžio skausmai.
„Iš karto supratau, kad tai ne virusas, nes skausmas buvo visiškai kitoks. Atvykus į viešbutį, vėmimas nesiliovė. Gulėjau lovoje visa išpilta šalto prakaito, raičiausi iš skausmo. Sūnus iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai sulašino vaistų. Pasakiau, kokius preparatus vartoju, ir išgirdau, kad tokios reakcijos bei šalutiniai poveikiai nėra reti“, – pasakojo Marija.
Vos po dviejų valandų greitąją teko kviesti dar kartą. Atvykę medikai suleido stiprių vaistų nuo skausmo.
Marija prisimena, kad iš ryto vyko į ligoninę. Ten jai atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai, rentgenograma. Gydytojai nuramino, kad pavojaus gyvybei nėra, tačiau patarė pamiršti atostogas ir važiuoti namo.
„Buvau įsitikinusi, kad mirštu“
Deja, skausmai ir vėmimas nesiliovė. Pavyko tik pervažiuoti Slovėniją ir toliau kentėti moteris nebegalėjo, teko sustoti Austrijos ligoninėje.
Intraveninė terapija (liaudiškai – „lašelinė) pagerino savijautą ir medikai išsiuntė toliau į kelią.
„Iškentėjau iki Vokietijos. Ten su visais ankstesniais išrašais vėl vykome į ligoninę. Gydytojas apžiūrėjo, pasakė: „Gyvensi“, sulašino vaistų ir išleido. Praėjo lygiai penkiolika minučių ir aš vėl pradėjau klykti iš skausmo. Prasidėjo traukuliai. Toliau beveik nieko nebepamenu. Atmintyje liko tik tai, kad vyras su sūnumi mane atvežė atgal į ligoninę.
Gulėjau, mačiau tik šviesą ir klykiau, nes buvau įsitikinusi, kad mirštu“, – pasakojo Marija.
Ji tęsė, kad Vokietijos gydytojai atliko daug įvairių tyrimų ir nusprendė ją guldyti į ligoninę. Prireikė stiprių vaistų nuo skausmo ir emocinės slaugytojų paguodos, palaikymo už rankos, nuraminimo.
Galiausiai medikai nusprendė, kad vadinamieji lieknėjimo vaistai sukėlė vidaus organų paralyžių, todėl sulėtėjo skrandžio išsituštinimas.
„Organai turi nuolat judėti ir dirbti, o mano atveju jie tiesiog nebejudėjo.
Gydytojų priežiūra, tinkamai parinkti vaistai ir gydymas padėjo – skausmai palaipsniui praėjo. Mane išleido gydytis namuose pas mamą. Dar gavau pilną maišą vaistų ir ligoninių išrašus“, – prisiminė Marija.
„Tai yra tik mano asmeninė patirtis. Kiekvieno organizmas skirtingas, todėl kiekvienam viskas gali būti kitaip. Tačiau labai kviečiu atsakingiau įvertinti, ką leidžiatės, iš ko perkate tokius preparatus ir ar apskritai jie jums tinka bei ar jūsų sveikata gali tai atlaikyti“, – pridūrė moteris.
Žmonės ir toliau ieško neva stebuklingų vaistų
Marija Lrytas pasakojo, kad peptidų produktų gauti Letuvoje nėra sudėtinga.
„Preparatą gali isigyti kas tik nori net vaikai ir paaugliai – užtenka turėti tik banko kortelę“, – paaiškino klaipėdietė.
Pasak jos, peptidus socialiniuose tinkluose aktyviai reklamuoja sporto treneriai ir influenceriai, kurie esą pabrėžia, kad jei jų nevartosi neva būsi storas ir negražus.
Marija pridūrė, kad ir toliau pastebi, jog žmonės ieško peptidų preparatų. Kai kurie ir jai parašo žinutę, domisi, kur pirko preparatą ir kiek kilogramų pavyko numesti.
„Matau, kad žmonės visiškai nebijo pasekmių ir aklai sutinka su savimi eksperimentuoti. Nors ir aš buvau viena tokių, bet mokomės iš savo klaidų“, – teigė moteris.
Marija patikino, kad savo istorija pasidalinus socialiniuose tinkluose su ja susisiekė ir daugiau moterų, kurios skaudžiai nukentėjo, bet nedrįsta asmenine patirtimi dalintis viešai.
Nėra registruoti kaip vaistai
Lrytas primena, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) prieš kelias savaitės išplatino įspėjimą, kad pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis atsiranda įrašų, kuriuose pristatomi įvairūs peptidais pristatomi produktai.
VVKT atkreipė dėmesį, kad didžioji dauguma internete ir socialiniuose tinkluose parduodamų peptidais pristatomų produktų nėra registruoti kaip vaistai. Tai reiškia, kad jų gamybos vieta, produktų kokybė, saugumas ir veiksmingumas nėra tinkamai įvertinti ar kontroliuojami atsakingų institucijų.
Dalis tokių medžiagų vis dar yra tiriamos ikiklinikiniuose (su ląstelėmis ar su laboratoriniais gyvūnais) arba klinikiniuose tyrimuose, todėl nėra žinomos nei saugios ir veiksmingos jų dozės, nei kontraindikacijos, nei juo labiau šalutiniai poveikiai bei galimos ilgalaikės pasekmės.
Pasak tarnybos, ypač neramina tai, kad šie produktai aktyviai reklamuojami socialiniuose tinkluose kaip „liekninimo“, „raumenų auginimo“, „atsistatymo“, „jauninimo“ ar net „ilgaamžiškumo“ priemonės, nors dažnai tokiems teiginiams nėra pakankamo ar apskritai jokio mokslinio pagrindo.
Žmonės, pirkdami tokius preparatus internetu ir pasitikėdami nuomonės formuotojų, sporto trenerių ar kitų asmenų rekomendacijomis, dažnai net nežino, ką iš tiesų įsigyja – kokia yra reali produkto sudėtis, koncentracija ar dozė, ar preparate nėra priemaišų, bakterinių endotoksinų, kitų veikliųjų medžiagų, o kartais – ar tai apskritai ta medžiaga, kuri nurodyta etiketėje.
Lietuvoje klinikiniai tyrimai su peptidu retatrutide neatliekami
Taip Tarnybą informavo klinikinių tyrimų užsakovo atstovas Lietuvoje. Anot jo, mūsų šalyje nebuvo ir nėra atliekami jokie klinikiniai tyrimai su šia medžiaga.
Užsakovo teigimu, jų sukurta retatrutide tiriamoji molekulė šiuo metu dar nėra patvirtinta ES, todėl Lietuvoje jokiai įmonei ar asmeniui nėra suteikta teisė gaminti, patiekti į rinką, platinti, parduoti, importuoti ar eksportuoti retatrutide jokia apimtimi. Retatrutide šiuo metu teisėtai prieinamas išimtinai tik dalyviams, įtrauktiems į klinikinius tyrimus, kurie yra vykdomi laikantis teisės aktų, reglamentuojančių klinikinius tyrimus, reikalavimų.
Taigi, nėra jokių įrodymų, kad internete ir socialiniuose tinkluose šiuo pavadinimu parduodamas vaistas yra ta pati veiklioji medžiaga ir juo labiau, kad ji – kokybiška. Minėtas peptidas gali būti kitokio stiprumo, su priemaišomis, užterštas bakteriologiškai ir pan.