Kaip teigia Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas, donorystės metu atliekami sveikatos įvertinimai ir kraujo tyrimai yra svarbūs tiek donoro, tiek kraujo recipientų saugumui, tačiau jų nereikėtų vertinti kaip alternatyvos profilaktiniams sveikatos patikrinimams.
„Kartais gali susidaryti įspūdis, kad kraujo donorystė, kurios metu atliekami tam tikri tyrimai, gali pakeisti įprastą profilaktinį sveikatos patikrinimą, tačiau taip nėra. Donorystės tikslas – padėti pacientams, kuriems reikalingi kraujo komponentai, o ne diagnozuoti ligas. Vis dėlto donorų saugumas ir sveikata mums yra svarbūs, todėl prieš kiekvieną donorystę įvertiname žmogaus sveikatos būklę, o paaukotam kraujui atliekame visus privalomus tyrimus“, – sako D. Gutauskas.
Kas vyksta prieš kraujo donorystę?
Susiję straipsniai
Prieš kiekvieną kraujo donorystę donoras užpildo specialią anketą, kurioje atsako į klausimus apie savo savijautą, persirgtas ligas, vartojamus vaistus, neseniai atliktas medicinines procedūras ar praėjusias keliones. Vėliau pamatuojamas kraujospūdis, pulsas, hemoglobino kiekis kraujyje, o prireikus papildomus klausimus užduoda donorų atranką vykdantis specialistas.
NKC Donorystės organizavimo skyriaus vadovė Edita Urbonienė pabrėžia, kad toks įvertinimas reikalingas tam, jog donorystė būtų saugi kiekvienam žmogui.
„Prieš kiekvieną donorystę individualiai įvertiname žmogaus sveikatos būklę. Jei bent vienas rodiklis neatitinka nustatytų reikalavimų arba donorystė tą dieną žmogui galėtų pakenkti, jos neatliekame. Tokiais atvejais rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją ar kitą specialistą ir, kai sveikatos būklė leidžia, sugrįžti donorystei“, – sako E. Urbonienė.
Ką gali parodyti paaukoto kraujo tyrimai?
Donoro sveikatos įvertinimas prieš donorystę – tik pirmasis etapas. Po kraujo paėmimo kiekvienas paaukoto kraujo vienetas privalomai ištiriamas laboratorijoje.
Siekiant užtikrinti pacientams perpilamų kraujo komponentų saugumą, atliekami tyrimai dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), hepatito B ir C, sifilio bei kitų teisės aktuose numatytų infekcinių ligų.
Jei tyrimų metu nustatomi donoro sveikatai reikšmingi pakitimai, žmogus apie tai informuojamas ir jam rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar kitą specialistą dėl išsamesnių tyrimų.
Paimtas kraujas visada ištiriamas, nes NKC rūpinasi tiek donorų, tiek ir žmonių, kuriems reikalingas kraujas sveikata. Tam, kad juos pasiektų tik kokybiškas ir sveikas kraujas, kad nieko nenutiktų jį perpylus.
Pasak E. Urbonienės, situacijos, kai donorystės metu atliekami tyrimai ir paaiškėja, kad žmogui reikėtų išsamiau pasitikrinti sveikatą, nėra labai retos.
„Tokių atvejų tikrai pasitaiko. Vis dėlto kiekvienas donoras, atvykęs paaukoti kraujo, gali būti ramus – jei pastebime net ir menkiausius pakitimus, susijusius su jo sveikata, apie juos donorą nedelsdami informuojame. Sveikata visada yra prioritetas“, – sako E. Urbonienė.
Rekomenduojama neignoruoti donorystės įstaigoje gautos informacijos
Nors donorystės metu atliekami tyrimai nepakeičia profilaktinių sveikatos patikrinimų, specialistai pabrėžia, kad gavus informaciją apie nustatytus pakitimus svarbu jos neignoruoti.
Papildomi tyrimai ar apsilankymas pas šeimos gydytoją gali padėti išsamiau įvertinti sveikatos būklę ir, prireikus, laiku imtis reikiamų veiksmų.
„Dėkojame visiems žmonėms, kurie jau yra kraujo donorai ir savo kilniu poelgiu prisideda prie kitų gyvybių gelbėjimo. Kviečiame ir tuos, kurie donorystę dar tik svarsto, nebijoti žengti pirmojo žingsnio. Nepamirškite – jei donorystės metu pastebimi tam tikri pakitimai, niekada į juos nenumokite ranka, o atsakingai laikykitės specialistų rekomendacijų ir prireikus kreipkitės į gydytoją. Tik atsakingai rūpindamiesi savo sveikata galėsite padėti ne tik sau, bet ir prisidėti prie kitų žmonių gyvybių gelbėjimo“, – sako NKC direktorius D. Gutauskas.
NKC primena, jog kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktų operacijų. Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo būtina būti sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sergantys ar sirgę onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitomis sunkiomis lėtinėmis ar pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.
Daugiau informacijos apie kraujo donorystę rasite: https://kraujodonoryste.lt/