Kardiologai kelia raudoną vėliavą: dėl vaistų nuo cholesterolio – Lietuva paskutinė Europoje

Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje – itin opi problema ir mūsų šalyje. Pernai daugiau nei pusę (51,3 proc.) visų mirčių Lietuvoje sukėlė kraujotakos sistemos ligos, rodo Higienos instituto duomenys. Gydytoja kardiologė, profesorė Olivija Dobilienė mano, kad prie liūdnos statistikos prisideda ir vaistų politika. Pasak jos, Lietuva liko vienintelė šalis Europoje, kurioje yra nekompensuojami inovatyvūs vaistai nuo cholesterolio.

Šie injekuojami vaistai blokuoja specifinį už cholesterolio apykaitą atsakingą PCSK9 baltymą. Šiemet liepos viduryje JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) jau patvirtino ir geriamąsias tabletes, kurių veikimo mechanizmas analogiškas. Tačiau Lietuvoje vis dar vyksta debatai apie injekcinių vaistų efektyvumą ir skyrimo sąlygas.

„Lietuvoje vis dar neturime kompensacijos injekciniams vaistams, kurie skirti mažinti cholesterolio kiekį. Mes juos dar vadiname inovatyviais, nors, panašu, į rinką ateinant vis naujesniems preparatams, jie bus priskirtini įprastiniams medikamentams, o mes vis dar lauksime jų kompensacijos“, – ironiškai pastebėjo O. Dobilienė.

Pasak profesorės, išskirtinai didelis kardiovaskulinių intervencinių procedūrų kiekis Lietuvoje – taip pat akivaizdus požymis, kad kraujotakos sistemos ligų kontrolei nėra skiriama pakankamai dėmesio ir trūksta galimybių užtikrinti ligų prevenciją.

Inovatyvūs vaistai cholesteroliui mažinti pasižymi visai kitu veikimo principu.

„Jie yra leidžiami į poodį, vienas preparatų skiriamas du kartus per mėnesį, kitas – du kartus per metus. Slopinant specifinį PCSK9 baltymą paskatinami mechanizmai, kurie padeda greičiau ir efektyviau natūraliu būdu pašalinti iš kraujo „blogąjį“ cholesterolį.“ – Lrytas paaiškino O. Dobilienė.

Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija dėl vaistų kompensavimo į Sveikatos apsaugos ministeriją kreipėsi dar 2025 m. pradžioje, bet procesas iki šiol užstrigęs.

O. Dobilienės teigimu, paskutinį kartą kompensavimo klausimas svarstytas šių metų gegužę, bet sprendimas eilinį kartą buvo atidėtas rudeniui.

Tiesa, siūloma, kad inovatyvūs vaistai būtų prieinami siauresnei pacientų grupei: žmonėms, kurie pirmiau išbandė pigesnius gydymo metodus, bet šie jiems nepadėjo.

„Pacientams reikėtų dar tas kurpes sunešioti, – pastebėjo O. Dobilienė. – Norėtųsi, kad pritaikymas būtų platesnis. Kita vertus, suprantu, kad biudžetas nėra guminis. Tiesa, ir tie vaistai turėtų pigti, jei juos vartotų daugiau žmonių.“

Pasak profesorės, dalis pacientų dabar priversti inovatyvius vaistus pirkti iš savo kišenės. Dukart per mėnesį leidžiamų medikamentų metinis kursas kainuoja apie 4 tūkst. eurų. Kitas injekcinis vaistas kiek pigesnis – už pirmus metus tenka mokėti 3 tūkst. eurų, vėliau – po 2 tūkst. eurų.

„Yra dalis žmonių, kurie netoleruoja didelių statinų dozių, bet jiems reikalingas kombinuotas intensyvus gydymas. Jei yra didelis „blogasis“ cholesterolis, kuris viršija 4 ar 5 mmol/l, mokslu įrodyta, kad pacientui neužteks gydymo vienu vaistu.

Visas pasaulis kalba, kad geriausiai veikia kombinuotas gydymas. Standartinis derinys yra statino ir ezetimibo. Toks gydymas yra kompensuojamas 100 proc., vaistai vienas kitą papildo yra labai geras suminis poveikis. Bet daliai žmonių šito neužtenka, nes jie negali vartoti didelės statino dozės“, – paaiškino O. Dobilienė.

Ji svarstė, kad ieškant optimaliausio kompensavimo modelio galima pasižvalgyti ir į kaimyninių šalių patirtį. Tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje mechanizmas yra skirtingas, bet svarbiausia, kad inovatyvūs vaistai nuo cholesterolio yra prieinami pacientams.

O. Dobilienė pasakojo, kad Lietuvoje yra pacientų, kuriems taikoma MTL aferezė. Tai – kaip ir dializės rūšis, kurios metu kraujas centrifuguojamas arba filtruojamas ir mechaniniu būdu iš jo pašalinamas cholesterolis ir plazma grąžinama atgal. Ši procedūra taikoma tik pačiomis sunkiausiomis paveldimos dislipidemijos formomis sergantiems pacientams. Tokia procedūra atliekama tik Vilniuje ir Kaune, tad profesorė kaip pavyzdį nurodė pacientą, kuris dėl MTL aferezės kas mėnesį į Kauno klinikas atvyksta iš Šiaulių.

Inovatyvūs vaistai galėtų padėti pakeisti MTL aferezę. „Aš pacientui užsiminiau apie tokią galimybę, bet jis atsakė, kad negali sau to leisti finansiškai. Natūralu, žmogus turi šeimą, reikia išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokių pavyzdžių nėra daug, bet tai yra žmonės, kurie negauna kompensuojamo jiems būtino gydymo“, – sakė O. Dobilienė.

SAM Vaistų kainodaros ir kompensavimo skyriaus vedėja Ieva Tinterė informavo naujienų portalą Lrytas, kad inovatyvūs vaistai cholesteroliui mažinti – evolokumabas ir inklisiranas – šiuo metu yra įrašyti į Rezervinio vaistų sąrašo 6 ir 8 pozicijas.

Pasak jos, vaistai į šį sąrašą patenka, kai jų speciali komisija sutinka, kad juos kompensuoti būtų naudinga, tačiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos tam yra nepakankamos.

I.Tinterytė nurodė, kad apskaičiuota ir kiek valstybei kainuotų minėtų vaistų kompensavimas. PSDF biudžeto lėšų poreikis pirmiesiems kompensavimo metams abiem indikacijoms sudarytų apie 7,6 mln. eurų.

Rezervinis vaistų sąrašas peržiūrimas dukart per metus: pirmąjį ketvirtį, kai įvertinama, kiek PSDF biudžeto lėšų gali būti skiriama vaistams iš Rezervinio vaistų sąrašo naujais kalendoriniais metais ir trečiąjį ketvirtį, kai įvertinamos kalendorinių metų I pusmečio faktinės PSDF biudžeto išlaidos kompensuojamiesiems ir centralizuotai apmokamiems vaistams ir kompensuojamosioms ir centralizuotai apmokamoms medicinos pagalbos priemonėms ir jų prognozės einamųjų metų II pusmečiui.

Taigi, kaip informavo I. Tinterytė, artimiausia sąrašo peržiūra numatyta tik rudenį.

„Nepaisant kylančių iššūkių, norime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais inovatyvių vaistų kompensavimo srityje pavyko pasiekti teigiamų rezultatų. Sutrumpėjo vidutinis laikotarpis per kiek vaistas yra įtraukimas į kompensavimo sąrašus siekia 515 dienų, lyginti su 2024 m. sutrumpėjo 62 dienomis.

2025 m. priimta daug daugiau teigiamų sprendimų (50) dėl inovatyvių vaistų nei paskutinius dvejus metus (atitinkamai: 2023 m. – 26, 2024 – 43). Per 2026 m . I ketv. priimti net 23 teigiami sprendimai kompenuoti naujus vaistus“, – Lrytas raštu pateiktame komentare nurodė I. Tinterė.

Pasak specialistės, siekdama dar labiau spartinti vaistų kompensavimo procesą SAM planuoja:

– teisės aktų peržiūrą, siekiant užtikrinti efektyvesnį paraiškų teikimo ir sprendimų procesą;

– sutrumpinti inovatyvių vaistų patekimo į Lietuvos kompensavimo sistemą laiką dar mažiausiai 80 dienų per metus;

– sutrumpinti vaistų įrašymo iš Rezervinio vaistų sąrašo į kompensavimo sąrašus terminus.