„Lietuvoje trūksta koordinuotos slaugos, ilgalaikės priežiūros ir globos tiek miestuose, tiek regionuose. Valstybė privalo užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos, kokybiškos ir laiku teikiamos. TS-LKD šiandien siūlo kurti personalizuotą paslaugų modelį, atitinkantį kiekvieno žmogaus poreikius, apimančius ne tik medicininę pagalbą, bet ir emocinę, socialinę bei kasdienę pagalbą, kad kiekvienas Lietuvos pilietis galėtų gyventi oriai ir savarankiškai“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Viena siūlomų priemonių – sujungiant SPIS (socialinės paramos ir socialinių paslaugų savitarnos bei administravimo sistema) ir E. sveikatą, sukurti vieningą slaugos ir globos paslaugų registracijos sistemą, kuri leistų matyti įstaigų užimtumą bei laisvas vietas šioms paslaugoms gauti.
„Kalbant apie tai, kad žmonės ne visada žino, kokios paslaugos jiems reikia ir kaip tą paslaugą gauti, siūlome, kad pirmiausia reikėtų sukurti tvarią vieno langelio sistemą, kur žmonės galėtų tiesiog pagal savo poreikį užpildyti kažkokią formą – ar jiems reikia paslaugų namuose, ar reikia institucinės pagalbos, nes visgi ne pats žmogus, bet specialistai turėtų nuspręsti, kaip ir kokias paslaugas yra geriausia suteikti“, – teigė konservatorė Jurgita Sejonienė.
Melagienos apie sveikatą ir dezinformacija kitomis jautriomis temomis: kaip nepakliūti į spąstus?
Dokumente atsižvelgiama ir į reikiamos pagalbos stiprinimą už slaugos paslaugas teikiančių įstaigų ribų. Šios priemonės, anot parlamentarų, turėtų apimti pavėžėjimo sistemos tobulinimą, spartesnes būsto pritaikymo galimybes bei didesnį slaugos įrangos prieinamumą pacientams.
„Kas šiuo metu neveikia ir kas galėtų labai prisidėti prie artimųjų priežiūros namuose – tai pavėžėjimo paslauga. Mes kartu siūlome ir dienos stacionarų paslaugų plėtrą. Tai pavėžėjimo paslauga, matyt, kad būtų vienas iš pirmųjų ir didžiausių užduočių dabar Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms – kaip sudaryti sąlygas, kad žmonės kaip įmanoma ilgiau galėtų likti namuose, kartu galėtų dirbti artimieji, o žmonės gautų paslaugas, priežiūrą ir institucijose“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Susiję straipsniai
Siūlo peržiūrėti 120 dienų slaugos limito modelį
Taip pat siūloma peržiūrėti maksimalų leistiną laikotarpį slaugos paslaugoms teikti. Pasak J. Sejonienės, dabar galiojantis 120 dienų limitas yra ydingas, nepakankamai orientuotas į žmogaus personalizuotus poreikius.
„Mes matome šiek tiek ydingą principą, kad slaugos paslaugos yra teikiamos 120 dienų per metus. Bet mes suprantame, kad žmonės yra skirtingi, jų būklės yra skirtingos – ne visiems reikia 120 dienų, kai kuriems reikia jų daugiau“, – kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė.
„Mums atrodo labai svarbu vertinti būtent ne dienomis, ne nustatyti konkretų dienų skaičių, bet vertinti konkretų žmogų ir to žmogaus poreikius“, – pabrėžė politikė.