„Iš tiesų ne kartą esu sakęs, kad vertinu palankiai, dar ir dėl to, kad, man atrodo, yra labai svarbu komunikaciškai apgręžti šią situaciją. Tai yra papildomos rezidentūros vietos – 60 planuojama nuo 2027 metų – skirtos būtent medikams, kurie nori arba jau dirba regionuose“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė L. Kukuraitis.
Anot jo, ši programa sudarytų galimybes regionuose jau dirbantiems medikams kelti kvalifikaciją rezidentūros studijose ir vėliau įgytą kvalifikaciją panaudoti dirbant regionuose.
„Žiūrint iš tų medikų, kurie dirba regionuose, tai yra būtent jiems labai palanki programa. Būtent iš jų gauname pasidžiaugimą, kad mums galiausiai atsidaro galimybės“, – kalbėjo ministras.
„Odontologai pataria“: burnos irigatorius – naudoti ar nenaudoti?
L. Kukuraitis pabrėžė, kad medikams, norintiems dirbti didžiuosiuose miestuose, ir toliau išlieka bendrosios rezidentūros studijų galimybės.
„Jeigu norima nemokamos ir nepatenkama į bendrąsias galimybes, o patenkama į šias papildomas, tada atsiranda prievolė atidirbti. Bet, kaip ir sakiau, didžiąja dalimi tuo pasinaudos medikai, kurie planuoja ateitį regionuose“, – aiškino jis.
Susiję straipsniai
Pasak ministro, 60 papildomai rengiamų gydytojų regionams būtų reikšmingas indėlis siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visoje šalyje.
„60 rezidentų ir ateities gydytojų regionuose yra didžiulis indėlis. Dėl to aš vertinu, kad tai tikrai reikalinga, jog galėtume užtvirtinti prieinamą paslaugų tinklą visoje mūsų teritorijoje“, – teigė L. Kukuraitis.
Siūlo pirmiausia leisti sistemai pradėti veikti
Vis dėlto toks Seimo sprendimas sulaukė jaunųjų gydytojų atstovų kritikos. Jų poziciją palaikė ir Europos jaunųjų gydytojų organizacija. Konservatoriai taip pat yra paskelbę ketinantys rudenį dėl priimtų pakeitimų kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Paklaustas, ar dėl išsakomos kritikos priimta tvarka galėtų būti peržiūrėta, L. Kukuraitis teigė, kad pirmiausia reikėtų leisti jai pradėti veikti ir įvertinti rezultatus.
„Man atrodo, reikia pradėti, kad tai veiktų, ir pamatyti, kaip iš tikrųjų veikia. Kaip sakiau, dalis gydytojų atsiliepia pozityviai ir tie, kas planuoja naudotis, atsiliepia pozityviai ir nori tokios galimybės“, – sakė ministras.
Jo teigimu, valstybės interesas yra užtikrinti, kad reikalingų specialistų būtų ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.
„Valstybės interesas yra užtikrinti, kad turėtume gydytojus ne vien tik didžiuosiuose miestuose, o ir regionuose teikti svarbias paslaugas. Leiskime tam veikti, pažiūrėsime, kaip vertinama. Jei bus kreipimasis į Konstitucinį Teismą – laukime išvadų“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
„Aš manau, kad valstybė turėtų turėti galimybes planuoti paslaugas, o kartu ir jas teikiančių specialistų tam tikrus kelius, todėl šiuo atveju taip daroma“, – pridūrė sveikatos apsaugos ministras.
ELTA primena, kad birželį Seimas priėmė Medicinos praktikos įstatymo pataisas, numatančias steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas. Jas pasirinkę gydytojai rezidentai, baigę studijas, įsipareigos 5 metus dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją sveikatos priežiūros įstaigoje viename iš Lietuvos regionų, kuriame trūksta atitinkamos specializacijos gydytojų.
Pataisos Seime priimtos 82 parlamentarams balsavus už, 23 – prieš ir 8 susilaikius. Naujas reguliavimas įsigalios nuo 2027 metų.
Įstatymo šalininkai tikina, kad tokia tvarka padės pritraukti trūkstamų specialistų į regionus ir nebus privaloma visiems rezidentams – įsipareigojimas bus taikomas tik pasirinkusiems papildomas valstybės finansuojamas vietas.
Tuo metu dalis opozicijos iniciatyvą kritikavo, teigdama, kad penkerių metų įsipareigojimas gali riboti jaunųjų medikų pasirinkimo laisvę ir paskatinti jų emigraciją. Konservatorė Jurgita Sejonienė taip pat yra užsiminusi apie galimą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl priimtų pataisų.