Pasak ministro, Vyriausybės programoje numatyta įvertinti galimybes ligoninėse turėti valstybines vaistines. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija analizuoja, kaip toks modelis galėtų veikti ir kiek jo įgyvendinimas kainuotų.
„Mes pradėjome daryti rimtą vertinimą, analizę, kas būtų, jeigu tokios vaistinės atsirastų. Reikėtų papildomų specialistų, patalpų išlaikymo – visa tai turėtų būti įvertinta. Kol kas apie sprendimą, kad bus ar nebus tokios vaistinės, negalime kalbėti, bet žingsnius sprendimo link darome“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo L. Kukuraitis.
Ministro teigimu, ligoninėse tokias vaistines būtų paprasčiau įsteigti, nes jose jau veikia vaistų tiekimo ir dalijimo pacientams sistemos.
Nors nežada didinti mokesčių, įžvelgia kitų nerimo ženklų: svarsto, kas gali keistis
„Ligoninės ir taip gauna vaistus ir tiekia pacientams, kuriuos gydo. Tai reiškia, jau tam tikros vaistų įsigijimo ir jų dalinimo procedūros veikia ligoninėse. Dėl to realizuoti jų pardavimą išorės pacientams, kurie ateitų iš išorės, iš gatvės, būtų kur kas paprasčiau negu nuo nulio pradėti vaistines“, – aiškino ministras.
L. Kukuraitis teigė, kad valstybinės vaistinės galėtų padėti spręsti kelias problemas – pradedant vaistų prieinamumu regionuose ir baigiant jų įsigijimo laiku bei kaina.
Susiję straipsniai
„Mes turime vaistų prieinamumo problemą: tiek teritorinę, nes kai kur vaistinių tikrai trūksta ir matome, kad žmonės turi labai toli važiuoti, tiek laiko prieinamumo – kuriuo metu dirba vaistinės, ar savaitgaliais dirba, ar galima įsigyti vaistų nedarbo metu, tiek net ir vaistų įperkamumo, tai tokio finansinio prieinamumo problemą“, – sakė ministras.
Jo teigimu, ligoninėse įsteigtos vaistinės galėtų pasiūlyti ir mažesnes vaistų kainas. Vis dėlto tam reikėtų atskirų patalpų, specialistų ir papildomo finansavimo.
„Kalbant su ligoninių vadovais, jie vertina, kad jeigu tokios vaistinės būtų ligoninėse, aišku, tam reikėtų turėti atskiras patalpas ir specialistus, kad galėtume sureguliuoti laikus ir galbūt pateikti mažesnės kainos pasiūlymą“, – teigė L. Kukuraitis.
Ministras atmetė kritiką, kad valstybinių vaistinių steigimas ir rezidentų įpareigojimas po studijų dirbti regionuose primena sovietmetį ir didina valstybės kišimąsi į privatų sektorių.
„Na, šiuo atveju aš žvalgausi į pacientų poreikius. Žmonėms, kurie gyvena regionuose, vaistų ir paslaugų prieinamumas yra didžiulis iššūkis, todėl turime ieškoti sprendimų“, – teigė L. Kukuraitis.
Anot jo, jeigu dabartinė sistema neužtikrina pakankamo vaistų ir sveikatos paslaugų prieinamumo, valstybė turi ieškoti kitų būdų šiai problemai spręsti.
Šiuo metu ligoninės vaistinę gali steigti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos stacionarui aprūpinti. Ligoninės vaistinės neturi teisės parduoti vaistinių preparatų ambulatoriškai besigydantiems pacientams.
ELTA primena, kad valstybinių vaistinių idėja buvo siūloma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai būnant valdžioje 2016–2020 metais, tačiau įstatymų pakeitimai nebuvo priimti. Praėjusią Seimo kadenciją opozicijoje dirbę „valstiečiai“ irgi siūlė įteisinti valstybines vaistines, tačiau tam reikalingų Farmacijos įstatymo pataisų priimti nepavyko.
L. Kukuraitis: premjeras sveikatos ir socialinę apsaugą laiko finansavimo prioritetais
Sveikatos apsaugos ministras tikisi, kad valstybė išlaikys numatytą sveikatos sistemos finansavimo augimą, ir sako, jog premjeras Mindaugas Sinkevičius sveikatos bei socialinės apsaugos sistemas yra įvardijęs kaip finansavimo prioritetus.
„Kiek esu kalbėjęs su premjeru, jis labai aiškiai yra pasakęs, kad sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemos yra prioritetinės finansavimo prasme. Tikiuosi, kad tie pažadai bus realizuoti ir mes turėsime galimybes plėtoti paslaugas ir vaistų prieinamumą“, – „Žinių radijui“ sakė L. Kukuraitis.
Pasak ministro, viena svarbiausių jau priimtų priemonių – numatytas didesnis valstybės lėšomis draudžiamų asmenų finansavimas.
Anot jo, nuo kitų metų turėtų pradėti galioti nauja šio finansavimo formulė – vietoje minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) būtų remiamasi vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), palaipsniui siekiant 75 proc. VDU.
L. Kukuraičio teigimu, tokia tvarka leistų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui augti sparčiau ir sudarytų galimybes gerinti sveikatos priežiūros paslaugų bei vaistų prieinamumą.
„Tai yra labai svarbi sąlyga, kur įstatymas yra priimtas ir aš labai tikiuosi, kad Finansų ministerija ir bendrai Seimas išlaikys šį sprendimą bei neatsitrauks nuo jo, bandydami suvaldyti tikrai didžiulius iššūkius biudžete“, – sakė ministras.
Anot jo, išlaikant kasmetinį sveikatos sistemos finansavimo augimą būtų galima pradėti mažinti atotrūkį nuo kitų Europos valstybių. Lietuva, ministro teigimu, sveikatos sistemai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skiria iki trečdalio mažiau nei kitų Europos šalys.
„Turime padaryti proveržį“, – teigė L. Kukuraitis.
Vis dėlto ministras pripažįsta, kad visų sveikatos sistemai keliamų lūkesčių įgyvendinti iš karto nepavyks. Jo teigimu, rimčiau apie didžiosios dalies pažadų įgyvendinimą būtų galima kalbėti dešimtmečio perspektyvoje, jei valstybė nuosekliai didintų savo indėlį už valstybės draudžiamus asmenis.
„Žinoma, kad visiems pažadams niekada nebus pakankamai pinigų, nes pati sistema kol kas yra finansuojama ženkliai per mažai“, – sakė ministras.
Šiųmetis PSDF fondo biudžetas siekia 4,309 mlrd. eurų. Pagrindinę biudžeto išlaidų dalį sudaro lėšos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – daugiau kaip 3 mlrd. eurų.
Pernai PSDF lėšomis liko neapmokėta viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų už 26,8 mln. eurų.