Roberta Dukantienė į Reabilitacijos filialo „Pušynas“ komandą atėjo 2012-aisiais, būdama vos 21-erių. Čia ji dirbo keturiolika metų – su „Pušynu“ buvo susijęs beveik visas jos profesinis kelias.
„Per šiuos metus Roberta tapo neatsiejama komandos dalimi, pažįstama ir artima žmonėms, su kuriais dalijosi darbo kasdienybe.
Kolegos Robertą prisimena kaip atsakingą, kruopščią, aktyvią, o svarbiausia – atidžią žmogui. Visada gebančią išklausyti ir paguosti. Ji domėjosi tuo, kas vyksta aplinkui, buvo draugiška, dėmesinga ir visuomet pasirengusi įsitraukti. Jos aktyvumas neapsiribojo darbu, Roberta dalyvavo ir vietos bendruomenės bei politiniame gyvenime.
Susiję straipsniai
Tačiau pats svarbiausias jos gyvenimas buvo šeima. Roberta augino du sūnus.
Ypač sunku susitaikyti su netektimi, kai žmogaus gyvenimo kelias nutrūksta taip anksti. Visiems mums lieka kartu praleistų metų ir kasdien šalia buvusio žmogaus atminimas.
Šią skaudžią akimirką Respublikinės Klaipėdos ligoninės bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Robertos sūnelius, vyrą, tėvus, visus artimuosius, draugus ir kartu dirbusius kolegas.
Roberta išliks ją pažinojusių žmonių atmintyje – jauna, aktyvi, dėmesinga žmogui ir gyvenimui“, – rašoma Respublikinės Klaipėdos ligoninės PRO MEMORIA.