I. Ruginienė apie „vieno langelio“ principą ilgalaikės priežiūros paslaugoms: norime paslaugas padaryti taiklesnes

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės teigimu, tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad ilgalaikės socialinės ir sveikatos priežiūros sistema būtų personalizuota, atliepianti šių žmonių bei jų artimųjų poreikius ir išvengti paslaugų dubliavimosi.

„Mūsų pagrindinė mintis – žmogui neturi rūpėti, kuri institucija atsakinga už jo slaugą, o kuri – už socialinę pagalbą. Žmogus tiesiog turi gauti vieną paslaugą per vieningą pagalbos sistemą“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo SADM vadovė Inga Ruginienė.

„Su viena bendra sistema mes norime sulyginti, paslaugas padaryti taiklesnes ir išvengti paslaugų dubliavimosi, kaip įmanoma, kuo labiau praplėsti spektrą žmonių, kad kiekvienas matytų save sistemoje ir gautų reikiamą pagalbą“, – pabrėžė ji.

SADM vadovės teigimu, „vieno langelio“ principas leis paslaugas gauti paprasčiau, o darbuotojams sumažins biurokratinę naštą.

„Išvengsime besidubliuojančių paslaugų, bus paprastesnis prašymo teikimas ir paslaugos gavimas, vertinimas (...). Ir darbuotojams, dirbantiems šioje sistemoje, bus daug paprasčiau, nes jų darbo specifika supaprastės – biurokratinė našta sumažės, jie galės skirti daugiau savo laiko būtent paslaugos teikimui ir žmonėms, kuriems šita paslauga yra būtina“, – sakė I. Ruginienė.

Anot ministrės, pernai ilgalaikės priežiūros paslaugomis naudojosi beveik 54 tūkst. žmonių. I. Ruginienės teigimu, visuomenei susiduriant su senėjimo problema, ši sistema turi būti adaptuota.

„Ne paslaptis, ne tik Lietuva, bet ir visa Europa susiduria su senėjimu, tai kiekvienas tokios paslaugos poreikis kiekvieną kartą įgauna visiškai kitokią prasmę. Poreikis augs, todėl ir mūsų sistema turi būti pritaikyta, kad tą poreikį atlieptų“, – akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sakė, kad slaugos ir globos sujungimo į vientisą sistemą klausimas sprendžiamas daugiau kaip dešimtmetį. Pasak jo, apie tai buvo kalbama dar XVI-osios Vyriausybės, vadovautos Algirdo Butkevičiaus, laikais.

XVII-osios Vyriausybės metu buvo sukurta tokios sistemos koncepcija, dar velesnėje – siekta suderinti slaugos ir globos paslaugas.

„Tai jau skaičiuojame daugiau nei 10 metų, kai vyksta procesas. (...) Tokio sisteminio sprendimo, kurį mes dabar turime šioje Vyriausybėje, deja, iki šiol nebuvo“, – spaudos konferencijoje kalbėjo L. Kukuraitis.

Anot jo, dabar sutarti esminiai klausimai, o rudenį planuojama Seimui pateikti ilgalaikės priežiūros sistemos paketą.

Vienas svarbiausių planuojamų pokyčių, pasak ministro, būtų vienkartinis žmogaus poreikių vertinimas.

„Labai svarbu, kad tas vieno langelio principas reikštų, kad mano poreikiai vertinami vieną kartą. (...) Nustatomas mano poreikis, o taip pat ir paslaugų kompleksas: ar tai būtų į mano namus, ar tai būtų dienos priežiūra, ar tai būtų stacionaras“, – sakė L. Kukuraitis.

Ministras taip pat teigė, kad sujungus sistemas nei socialinės, nei sveikatos priežiūros paslaugos nebūtų mažinamos. Paliatyvioji slauga, anot L. Kukuraičio, ir toliau liktų sveikatos priežiūros sistemoje, o dalis palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų būtų perduota ilgalaikei priežiūrai.

„Mes skaičiuojame taip, kad jį trumpinti iki dviejų mėnesių, kad nuo pat pirmos dienos, kai yra trauminis įvykis ir yra reikalinga slauga, iš karto formuoti poreikio vertinimą ilgalaikei priežiūrai“, – teigė jis.

Kaip aiškino L. Kukuraitis, pagrindiniai ilgalaikės priežiūros finansavimo šaltiniai būtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos, per valstybės biudžetą skiriamos dabartiniam globos finansavimui ir savivaldybių indėlis. Savivaldybės galėtų dalį paslaugų išlaidų padengti savo lėšomis, kad jų gyventojams jos kainuotų mažiau.

Taip pat numatoma, kad prie paslaugų finansavimo galėtų prisidėti ir patys gyventojai, tačiau kol kas siekiama, kad jų dalis būtų kuo mažesnė. Vis dėlto galutinės gyventojų įmokos priklausytų nuo valstybės biudžeto galimybių.